Kalbėdami apie repetitorių samdymo priežastis, 28 proc. nurodė siekiantys papildomų žinių, 18 proc. nori geriau pasiruošti egzaminams. 15 proc. apklaustųjų teigė, kad jų neparuošia mokykla, 14 proc. tvirtino, kad nepakankamai gerai dėsto mokytojai. Buvo ir tokių, kurie nurodė privalantys išmokti tai, ko neišmoko žemesnėse klasėse.
75 proc. nurodė įsitikinę, kad mokytojams pakanka kvalifikacijos juos paruošti egzaminams. 16 proc. respondentų manymu, mokytojų kvalifikacijos juos paruošti egzaminams nepakanka, 9 proc. nurodė atsakymo į šį klausimą nežinantys arba neturintys nuomonės.
„Tai reiškia, kad repetitoriai samdomi ne todėl, kad trūksta mokytojų kvalifikacijos, o stengiantis vaikams suteikti daugiau galimybių. Apklausa parodė, kad papildomas mokymasis nėra taip paplitęs, kaip dažnai yra teigiama“, – apklausos rezultatus ketvirtadienį komentavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Pasak G. Steponavičiaus, matyti, kad visuose regionuose repetitorių paslaugomis naudojasi panašus mokinių skaičius. Jo teigimu, taip pat galima sakyti, kad parengimo mokyklose kokybė pakankamai aukšta.
Apklausoje bandyta išsiaiškinti priežastis, trukdančias gerai išnaudoti pamokų laiką. 45 proc. nurodė, kad tam trukdo tolesniam gyvenimui nereikalingų dalykų ir temų buvimas programoje, 40 proc. įvardijo nuobodų, lėtą, formalų, susidomėjimo neskatinantį mokytojų darbą. 34 proc. apklaustųjų prisipažino per vėlai supratę, kad mokytis svarbu, 30 proc. dėl prasto pamokų laiko išnaudojimo kaltino bendraklasių motyvacijos stoką ir netinkamą elgesį.
Mano, kad mokytojams trūksta pedagogikos ir psichologijos žinių
Tyrime aiškintasi ir mokinių nuomonė apie mokytojus. Moksleivių prašyta balais nuo 1 iki 10 įvertinti, kiek jie patenkinti savo mokyklos mokytojais. Gautas bendras įvertinimo vidurkis – 7,7 balo. Pastebėta, kad privačių mokyklų moksleiviai savo mokytojus vertina aukštesniais balais nei vidurinių mokyklų moksleiviai – privačių mokyklų mokiniai savo pedagogams skyrė 8,5 balo.
Tyrime mokinių klausta, kiek mokytojų, su kuriais teko susidurti, jie gali pavadinti kūrybiškais. 61 proc. įvardijo kelis, 30 proc. – daugumą, 6 proc. – vieną, 2 proc. – visus. Nė vieno kūrybiško mokytojo neįvardijo tik 1 proc. respondentų.
Klausiami, kiek mokytojų gali pavadinti pasiaukojusiais savo profesijai, 57 proc. įvardijo kelis, 26 proc. – daugumą, 11 proc. – vieną.
Tyrime aiškintasi moksleivių nuomonė, kokių kompetencijų mokytojams trūksta. 59 proc. įvardijo, kad mokytojams trūksta pedagogikos ir psichologijos žinių, 17 proc. nurodė mokomojo dalyko žinias. 22 proc. apklaustųjų nuomone, mokytojams netrūksta jokių žinių.
G. Steponavičiaus vertinimu, apklausa siunčia žinią, kad mokytojai turėtų atsakingiau ir produktyviau išnaudoti pamokos laiką ir nuolat rūpintis savo profesiniu tobulėjimu.
Švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės teigimu, tyrimas parodo kryptis, kaip tobulinti pedagogų rengimą. „Mes matome kryptis, kur link turi būti kreipiamas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, į kurią pusę turi būti kreipiamas mokytojų rengimas. Labai charakteringas pedagogikos psichologijos žinių akcentas ir kiti paminėti dalykai“, – sakė N. Putinaitė.
Tyrimo metu apklausti 1042 paskutinių klasių moksleiviai įvairiose Lietuvos vietovėse ir įvairaus tipo mokyklose. Tyrimas atliktas anketavimo būdu. Apklausa vykdyta kovo 12-15 dienomis.
Delfi
