Pedagogų kvalifikacijos tobulinimui Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus išleista per 70 mln. Eur, tačiau vienas iš svarbiausių šio proceso rezultatų – mokinių pasiekimų lygis – nekinta. Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesas iki šiol organizuojamas be aiškios sistemos, neatsižvelgiama į finansavimo poreikį ir laukiamą rezultatą.
Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerija, reaguodama į Valstybės kontrolės paskelbtą informaciją, nurodo parengusi naujas pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos gaires ir kviečia visuomenę iki birželio 10 d. teikti siūlymus kaitos krypčių projektui.
Savivaldybių duomenimis, bendrojo ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui (2012–2014 m.) panaudota 4,45 mln. Eur mokinio krepšelio lėšų. Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) paramos projektus tuo pačiu laikotarpiu panaudota papildomai per 66 mln. Eur. Per visą 2007–2013 m. finansavimo laikotarpį šiam procesui iš viso buvo skirta 110,77 mln. Eur.
Pedagogų kompetencija ir kvalifikacijos tobulinimas daro didelę įtaką švietimo kokybei, o pastarosios rezultatas yra mokinių pasiekimai ir jų pažanga. Pagerėję mokinių gebėjimai gali turėti šalies ūkiui labai didelę įtaką ir ekonominę naudą ilgoje perspektyvoje. Tačiau tarptautinio penkiolikmečių tyrimo, organizuojamo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), duomenimis, mokinių pasiekimai mūsų šalyje 2012 m. buvo žemesni negu ES ir EBPO šalių vidurkis. 2014 m. padėtis reikšmingai nepasikeitė. Lietuvos mokinių pasiekimai nėra aukšti visose tyrimo srityse. Taip pat skaičiuojama, kad 2014–2015 mokslo metais 100 mokinių Lietuvoje teko 9,56 pedagogo. Tai yra didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje ir jis dar auga.
Auditoriai atkreipia dėmesį, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skirtos lėšos buvo išnaudotos, nors šio proceso prioritetai sistemingai nebuvo tvirtinami. Planuotai pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemai sukurti buvo panaudoti 99,8 tūkst. Eur ES struktūrinių fondų lėšų, tačiau ji taip pat dar vis nebaigta kurti.
Švietimo ir mokslo ministerija nurodo, jog siekiant tikslingai planuoti pedagogų profesinį augimą, patvirtinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai 2015–2016 metams. Šiuo metu ministerija vykdo viešąsias konsultacijas su savivaldybėmis, švietimo asociacijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis dėl prioritetų nustatymo 2017–2019 metams.
Anot ministerijos, siekiama, kad kvalifikacijos tobulinimo sistema nebūtų nuleidžiama iš viršaus, o mokyklų bendruomenės pačios spręstų, ką pasirinkti, atsižvelgiant į nustatytus prioritetus ir savo poreikius. Pereinama nuo trumpalaikių, epizodinių seminarų ar renginių prie tęstinių kursų ar programų, Siūloma, kad viena kvalifikacijos tobulinimo programa truktų bent 40 val. ir suteiktų mokytojams trūkstamas kompetencijas.
Siekiant motyvuoti pedagogus nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją, siūloma keisti pedagogų atestacijos nuostatus. Atestuojant pedagogus siūloma nustatyti kasmetinį vadovo ir mokytojo vertinamąjį pokalbį bei pedagogų atestaciją kas penkeri metai. Suteikiant aukštesnę kvalifikacinę kategoriją siūloma numatyti išorinį vertinimą, įtraukiant regioninio ir nacionalinio lygmens ekspertus.
Valstybės kontrolės ir ŠMM inf.
