LŠDPS tęsia tradiciją kviesdama diskutuoti, kokie pokyčiai laukia švietimo sistemos

2022-08-23

Rugpjūčio 22 d. Dubingiuose Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga tęsdama tradiciją pakvietė švietimo bendruomenę aptarti švietimo aktualijas, organizuodama diskusiją ,,Kokie pokyčiai laukia švietimo sistemos?”.

Diskusijoje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė,  LR Seimo nariai prof. Vilija Targamadzė ir Edmundas Pupinis, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas (diskusijos moderatorius – Raigardas Musnickas).

Artėjant mokslo metams švietimo bendruomenei rūpi, kokie jie bus ir kokie iššūkiai bei (ne)reikalingi pokyčiai laukia mokytojų –  šiuos klausimus dalyviai diskutavo ir gvildeno dviejų valandų trukmės renginyje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pristatė planuojamus pokyčius švietime. ,,Metai laukia įdomūs. Kelios pačios svarbiausios sritys yra mokytojai, mokytojų pritraukimas į mokyklas, mokytojų parengimo klausimas, patraukli ir svarbi darbo aplinka, atsakomybių ir laisvių balansas mokykloje, bendro ugdymo turinys“, –  sakė ministrė. 

LŠDPS pirmininkas A. Navickas pasidžiaugė, jog švietimo ministrė aktyviai ir noriai dalyvauja diskusijose su mokytojais. Pasak jo, švietimo bendruomenė yra kaip šeima, kurioje vieni šeimos nariai galbūt šiek tiek erzina, kurie yra nelabai patogūs, bet taip pat labai reikalingi –  profesinė sąjunga, kuri mato švietimo sisitemą iš kitos pusės, atlieka šią funkciją.

A. Navickas aptarė, kokias problemas išgyvena švietimo sistema: ,,Problemų nenuginčysi. Mokytojų trūkumas tragiškas. Iš tikrųjų darosi nebejuokingas. Užtikrinti ir pritraukti jaunimą, kurie būtų geri mokytojai, yra sudėtinga. Ir tai yra problema – užtikrinti gerą ugdymo kokybę – tiek mums, tiek tėvams, tiek mokyklų vadovams. Reikia kažkokių sprendimų. Mums sakoma, kad mes norime per daug, vis tik mes situaciją matome skirtingai: mes matome  ir mažas mokyklas, bet mes matome ir tai, kad į etatą bandoma sukrauti labai daug darbų.“

,,Mums sakoma, kad mes norime per daug, vis tik mes situaciją matome skirtingai: mes matome  ir mažas mokyklas, bet mes matome ir tai, kad į etatą bandoma sukrauti labai daug darbų.“

A. Navicko teigimu, darbo apmokėjimo sistema netinkama ir buvo žadama keisti.

,,Buvo iniciatyva iš mūsų keisti ją. Sakėte neliesti – jautrus klausimas. Visi galim laukti, bet to nenorim. Visi norim veikti. Visada galim pasakyti, kad yra kažkam, kam taip tinka, kad yra insitucijų, kurios neprieštaraus. Bei jeigu sutariam, kad reikia keisti (darbo apmokėjimo sisitemą), tai kieno lyderystė turėtų būti? Mes pasiruošę į talką. Nera ten gerai.

Dėl mokinių skaičiaus, lyg ir žadėjote mažinti mokinių skaičių didelėse klasės. Sakote, pinigų nėra. Vis tik  pinigų ekstremaliems atvejams atsiranda, o pastatyti darželių ir mokyklų, kurių trūksta, sunkiai ryžtamės. Imkitės lyderystės”, – ragino Švietimo ministrę  profsąjungos lyderis. 

,,Sakote, pinigų nėra. Vis tik  pinigų ekstremaliems atvejams atsiranda, o pastatyti darželių ir mokyklų, kurių trūksta, sunkiai ryžtamės.”

Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius pritarė nuomonei, jog  mokytojų stygius labai akivaizdus: ,,Administracijos problema – užtikrinti, kad vyktų ugdymo procesas. Visos problemos  nublanksta, jei aš neturiu mokytojo, kuris pradės ugdymo procesą. Jau vien dėl to nesinori būti mokyklos vadovu, nes nuo tavęs niekas nepriklauso“.

S. Jurkevičius paminėjo kitas problemas. Viena jų – mokytojų darbo apmokėjimo tvarka, kuri tebelieka privesta prie absurdiškos sistemos: ,,Ta tvarka įklampinta į sudėtingą situaciją. Ši įkurta reforma daro ypatingai didžiulę žalą. Neišsprendus šito klausimo, žengiame į kitą pavojingą zoną – ugdymo turinio atnaujinimą. Klausimas – ar jis reikalingas dabar?

Kitos S. Jurkevičiaus minėtos problemos: mokytojų darbo sąlygos, milžiniškas mokinių nelankomumas, daug vadovų palieka mokyklas.

Pasak S. Jurkevičiaus, mokykloje reikia ateiti mokytis, o ne pramogauti: ,,Gyvename visuomenėje, kur norima gyventi nesimokant, o dirbti nedirbant. Todėl ypač malonu pagaliau iš ministrės išgirsti, kad mokymasis yra darbas.“ .

Moderatoriaus paklaustas, kokias problemas pirmiausia spręstų mokykloje, S. Jurkevičius atsakė: ,,Pirmiausiai sustabdyčiau visas reformas, kurios vyksta. Tai būtų pirmas geras žingsnis. Reikia nuraminti bedruomenę ir leisti dirbti. Reikia pagaliau įgyvendinti bent vieną globalesnę reformą. Dabar tik murkdomės nuo vienos reformos prie kitos. Vis bandom bandom,  kol paaiškės, kad jau nebus su kuo bandyti.“

,,Pirmiausiai sustabdyčiau visas reformas, kurios vyksta.<…> Vis bandom bandom,  kol paaiškės, kad jau nebus su kuo bandyti.“

 Vilniaus licėjaus vadovas pasiūlė ministerijai padaryti  nors vieną dalyką, kad galėtume pasakyti:,,Valio! Jie tai padarė ir išsisprendė šitą problemą“.

Seimo narė prof.Vilija Targamadzė svarstė, kodėl nenori žmonės dirbti mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais: ,,Užmuša dokumentacija – šito neturi būti švietime. Mokytojas turi turėti autonomiją. <…>Dėl atlyginimų –  anksčiau buvo 18  kontaktinių valandų, dabar -24. Kiek padidėjo darbo valandų! Ar atlyginimas tiek padidėjo? Negalima taip apkrauti mokytojų.“

Prof. V. Targamadzė kritiškai vertina ir  pedagogų karjeros aprašo projektą:,,Yra keturios pareigybės. Visos veiklos yra sudėtos, už ką dar papildomai galėtumėte gauti. <…> Edukologų mokslininkams irgi noriu pasakyti – tai gerai, tegu jie irgi parašo ,,nepatyręs profesorius‘‘, ,,nepatyręs docentas“.  Įsivaizduokite, ką reiškia vien pavadinimas. Jeigu tokias pareigybes patvirtintų, aš ateinu pas nepatyrusį mokytoją, nepatyrusį pagalbos specialistą. Kokie genijai gali sugalvoti tokius pavadinimus? Šitą aprašą reikia svarstyti ir taisyti, nes čia yra mokytojų pažeminimas“.  

,,Edukologų mokslininkams irgi noriu pasakyti – tai gerai, tegu jie irgi parašo ,,nepatyręs profesorius‘‘, ,,nepatyręs docentas“.

Diskusijoje ministrė švietimą lygina su valtimi, kurioje mes esame visi.

,,Mes tikrai visi sėdime vienoje valtyje. Dėl šito mes visi sutariame. Bet kai pradedame diskutuoti, kur yra valtis, nuomonės išsiskiria. Vieni sako,  kad ji plaukia, kiti  – kad ji plūduriuoja, treti – ji skęsta. Jau atsiranda nesutarimas. O jei pradėtume toliau diskutuoti… Kas tą valtį irkluoja? Ar pakanka  vėjo burėms iškelti? Ar mus tenkina, kad mes plūduriuosim? Ar vis tik mes norim su vėjeliu greičiau plaukti?

Būkime sąžiningi – taip, atsakomybę turime dalintis, bet  pirmiausia atsakomybę, kur ir kaip plauksime,  turi prisiimti esantys prie vairo“, – sakė LŠDPS pirmininkas A. Navickas. 

,,Būkime sąžiningi – taip, atsakomybę turime dalintis, bet  pirmiausia atsakomybę, kur ir kaip plauksime,  turi prisiimti esantys prie vairo.“

Mokytojai aktyviai dalyvavo diskusijoje ir pateikė daugybę aktualių  klausimų Švietimo ministrei. 

Diskusijos įrašą rasite čia.

Nuotraukų galeriją rasite čia.