Lietuvos mokytojai paversti amatininkais, turinčiais įtikti klientui

2012-04-01

voloskeviciene

Šiandien Lietuvos mokytojai yra paversti amatininkais, teikiančiais paslaugas ir turinčiais įtikti klientams – moksleiviams ir jų tėvams, sako Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos (LMPS) pirmininkė Jūratė Voloskevičienė. „Švietimą pavertus paslauga, o mokiniui tapus klientu – paslaugos gavėju, visiškai išsikreipė ir tarpusavio santykiai. Įsivyravusi nuostata, jog klientas visuomet teisus, visiškai nuvertino mokyklą kaip šviesos šventovę, o mokytoją pavertė paslaugą teikiančiu amatininku, privalančiu įtikti klientui”, – šeštadienį per Lietuvos mokytojų suvažiavimą Vilniuje sakė J.Voloskevičienė.

Ji pabrėžė, kad mokytojas, tapęs paslaugos teikėju, prarado visas prigimtines bei profesines teises ir pasiklydo pareigų labirinte.

„Naujojoje mokykloje mokytojui beliko dvi frazės – privalai ir neturi teisės”, – sakė pedagogė.

Tuo pačiu, anot jos, iš mokytojo reikalaujama aukštos kvalifikacijos, kūrybiškumo, įžvalgumo ir kitų aukščiausių savybių, kurias gali puoselėti tik laisvas ir laimingas žmogus. Tuo metu mokytojai esą negali pasidžiaugti profesijos prestižu, darbo sąlygomis, saugumo jausmu. Didžiausias dėmesys, pasak J.Voloskevičienės, skiriamas vunderkindų mokytojams, o vidutinių gabumų moksleivių pedagogai palikti sau.

Priminusi tarptautinius dokumentus, kuriuose nurodoma, jog mažinti finansavimo švietimui nevalia, profsąjungos pirmininkė svarstė, kad „gal vis dėlto vertėtų kaip pagalbą švietimui įpareigoti mūsų stambiojo verslo atstovus, mūsų lietuviškuosius magnatus turėti kokią nors prievolę remti švietimą”.

Ji taip pat kritikavo Švietimo įstatymu įtvirtintą mokyklų sistemos struktūrą. LMPS vadovės teigimu, baigiama grįžti į prieškarinę mokyklos tinklo struktūrą: pradžios mokykla, progimnazija ir gimnazija. Tačiau tuomet tokią struktūrą esą diktavo gyvenimo sąlygos, o dabar ji esanti visiškai netinkama.

„Šiandien besibaigianti struktūrinė mokyklų reforma tebevykdoma neįvertinus istorinių aplinkybių ir tėra retro madų šou arba tiksliau – prievartinis seniai išaugto rūbo spraudimas ant gerokai formas pakeitusio švietimo kūno”, – sakė J.Voloskevičienė.

Anot jos, minėta struktūra neleidžia sukurti vaikams ir paaugliams reikalingo saugumo jausmo.

„Apie kokį vaiko ir paauglio psichofizinį saugumą galima kalbėti mokykloje, kuri tampa tik keturmete užeiga, prie kurios vos vos spėjusį adaptuotis dar pilnai nesusiformavusi ir dėl to lengvai pažeidžiama asmenybė jau turi ruoštis naujam išbandymui, naujam šuoliui į naują aplinką”, – retoriškai klausė pranešėja.

Ji svarstė, kad būtent dėl to mokyklose gali daugėti smurto, patyčių, susvetimėjimo.

J.Voloskevičienės duomenimis, tarpukariu per dešimt metų buvo įkurta per 1 tūkst. mokyklų, o šios nepriklausomybės laikotarpiu Lietuva jau neteko per 1 tūkst. mokyklų.

„Griaunant stabus kaip sovietinis reliktas iš pagrindų buvo ne pertvarkyta, o sugriauta stabili švietimo sistema. Lietuvos kaimuose beveik neliko mokyklų – kultūros ir šviesos židinių”, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovė.

Savo pranešime ji ne kartą citavo pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais sukurtos tautinės mokyklos koncepciją, kuri „nuskendo Seimo, Švietimo ministerijos ir dar balažin kieno stalčiuose”.

„Šiandien ji net neprisimenama, tarsi jos nė nebūta. Užtat kaip pigūs drabužiai iš viso pasaulio Lietuvos darželiui, mokyklai, universitetui brukamos įvairios svetimos koncepcijos, nesvarbu, kad jos jau išaugtos, susidėvėjusios”, – sakė J.Voloskevičienė.

Anot jo, kuriant naują švietimo sistemą nueita lengviausiu kopijavimo, net plagijavimo keliu. Lietuvos mokykloms buvo primestas profiliavimas, kurio jau prieš dešimtmetį buvo atsisakę skandinavai.

Šeštadienį Vilniuje vyksta Lietuvos mokytojų suvažiavimas, į kurį pakviesti ne tik profesinėms sąjungoms priklausantys pedagogai, bet ir neasocijuoti šios profesijos atstovai.

Suvažiavimo delegatai, kurių turėtų būti apie 500, kalba apie Lietuvos švietimo situaciją ir ieško būdų jai pagerinti. Vadovaujantis pedagogų siūlymais, bus priimtos rezoliucijos dėl švietimo sistemos finansavimo, ikimokyklinio, neformaliojo, bendrojo ugdymo ir įteiktos šalies švietimą kuruojančiomis institucijomis.

Pasak J.Voloskevičienės, tai trečiasis mokytojų suvažiavimas po Nepriklausomybės atkūrimo. Tokie suvažiavimai vyko 2007 ir 2008 metais. Surengiant trečiąjį suvažiavimą, tikimasi atgaivinti tokių renginių tradiciją, gyvavusią nuo 1905 metų.

BNS