Visos Lietuvos mokytojų suvažiavimo
REZOLIUCIJA
dėl mokinių mažėjimo ugdymo įstaigose ir
jiems skirtų finansų panaudojimo
2012 m. kovo 31 d.
Vilnius
Kasmet šalies ugdymo įstaigose vidutiniškai sumažėja apie 20 tūkstančių vaikų. Finansų ministerija jiems skirtas Mokinio krepšelio (MK) lėšas nusavina. Lėšos paimamos nuo rugsėjo pirmos dienos ir tuo mokslo metų pradžioje sukeliama sumaištis ir konfliktai mokyklų kolektyvuose. Dalies MK nusavinimas verčia mokyklų vadovus:
1. peržiūrėti koeficientus ir mažinti mokytojų darbo užmokestį;
2. mažinti lėšas mokytojų kvalifikacijos kėlimui, vadovėlių, vaizdinių priemonių įsigijimui ir t. t.;
3. nuimti papildomo ugdymo pamokas, kurios įeina į ugdymo planus.
Minėtų priemonių įgyvendinimas blogina mokytojų darbo sąlygas ir ugdymo kokybę.
Lietuvos mokytojų suvažiavimo dalyviai konstatuoja, kad:
1. Finansų ministerija, o tai reiškia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, neįvertinusi situacijos, daro neapgalvotus veiksmus, sukeldama sumaištį švietimo sistemoje;
2. MK lėšas, sutaupytas dėl mokinių skaičiaus mažėjimo, būtina palikti švietimo sistemos subalansavimui ir tobulinimui. Tai įgalins organizuoti produktyvų darbą švietimo įstaigose, geriau tenkins darbuotojų poreikius, mažins įtampą tarp valdžios ir švietimo sistemos darbuotojų.
Visos Lietuvos mokytojų suvažiavimo
REZOLIUCIJA
dėl mokyklų finansavimo tvarkos
2012 m. kovo 31 d.
Vilnius
Mokinio krepšelis (MK) buvo įvestas tuo metu kai savivaldybės negalėjo sumokėti mokytojams atlygio už darbą ir dėl to visoje šalyje plito streikai. Šiandien krepšelis tapo progresyvios reformos stabdžiu, pagrindiniu mokyklų naikinimo ginklu, nesantaikos ir konfliktų skatintoju.
Siekis gauti kuo daugiau krepšelių supriešina kolektyvus, skatina beatodairišką mokyklų konkurenciją. MK neigiamai veikia savivaldybių mokyklų tinklo pertvarką. Savivaldybėse kai kurioms mokykloms sudaromos sąlygos dirbtinai, kitų mokyklų sąskaita, „prisiauginti“ mokinių. Šis procesas į sveiką konkurenciją nepanašus.
Netoleruotina, kad ugdymo proceso kokybę lemtų direktorių siekis gauti kuo daugiau lėšų, nes mokiniai geriau paruošiami ten, kur jų skaičius mokykloje ir klasėse yra optimalus, t.y. nei per didelis, nei per mažas.
Mokyklų finansavimo tvarka neskatina pedagogų kelti savo kvalifikaciją, nes mokyklų vadovai, taupydami lėšas, suinteresuoti į darbą priimti žemesnės kvalifikacijos mokytojus, jiems mokėdami mažesnius atlyginimus.
Lietuvos mokytojų suvažiavimo dalyviai mano, kad mokyklų finansavimo tvarka nepasiekė daugelio jos autorių numatytų tikslų ir reikalauja rimtų ir neatidėliotinų korektyvų:
1. MK taikyti kaip lėšų apskaičiavimo metodiką, bet ne kaip principą – „pinigai seka paskui mokinį“ ir suteikti galimybę pačioms savivaldybėms paskirstyti mokykloms lėšas pagal poreikius.
2. Švietimo ir mokslo ministerija privalo užtikrinti, kad MK lėšas savivaldybės naudotų pagal paskirtį, t.y. kad visos lėšos būtų panaudojamos ugdymo planų vykdymui.
Dėl to būtina kuo skubiau numatyti veiksmingą MK lėšų panaudojimo savivaldybėse kontrolės mechanizmą.
3. MK ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką diferencijuoti taip, kad ji tenkintų įvairių mokyklų poreikius, atsižvelgiant į vietovės, tipo, dydžio ypatumus.
Visos Lietuvos mokytojų suvažiavimo
REZOLIUCIJA
dėl ikimokyklinių įstaigų darbuotojų darbo
ir vaikų ugdymo proceso tobulinimo
2012 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos mokytojų suvažiavimo dalyviai, įvertinę situaciją ikimokyklinėse įstaigose, pastebi, kad šiame ugdymo bei mokymo bare yra įsisenėjusių ir nesprendžiamų problemų. Dėl to nėra galimybių optimaliai organizuoti ikimokyklinukų auklėjimo ir ugdymo procesą, tenkinti teisėtus tėvų poreikius, įgyvendinti pedagogų teises.
Suvažiavimo dalyviai reikalauja:
1. Keisti higienos normas: vienu metu grupėje su vaikais nuo 1 iki 1,5 metų (10 vaikų) turi dirbti ne mažiau kaip trys pedagogai, nuo 1,5 iki 7 metų (15 ir 20 vaikų) – ne mažiau kaip trys darbuotojai, iš jų – ne mažiau kaip 2 pedagogai.
2. Didinti ikimokyklinio ugdymo auklėtojo ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo nekontaktines valandas iki 6 valandų iš 36 darbo valandų per savaitę.
3. Parengti auklėtojų padėjėjų pavyzdines pareigybines instrukcijas, kurios realiai atitiktų techninio darbuotojo funkcijas; parengti ikimokyklinio ugdymo įstaigų techninio ir administracinio personalo darbo užmokesčio ir kvalifikacijos kėlimo bei tobulinimo programų reikalavimus bei normatyvus, numatyti darbo pagal pareigybes apmokėjimo tvarką.
Visos Lietuvos mokytojų suvažiavimo
REZOLIUCIJA
dėl mokinių nedrausmingo elgesio ugdymo įstaigose ir
pedagoginių poveikio priemonių naudojimo prieš prasižengusius
2012 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos švietimo darbuotojai rimtai sunerimę dėl vaikų bei paauglių šiurkštaus elgesio ugdymo įstaigose ir viešose vietose ne tik bendraamžių, bet ir mokytojų, tėvų bei kitų visuomenės narių atžvilgiu.
Psichologų bei kitų institucijų siūlomos nepilnamečių poveikio priemonės, tokios kaip pokalbiai, papeikimai, pasiaiškinimai ir pan., yra mažai veiksmingos arba visiškai neveiksmingos. Sukurtos vaiko gerovės komisijos mažai kuo gali padėti mokytojams.
Mokykla, kaip institucija, o mokytojas, kaip šios institucijos atstovas, neretai tampa bejėgiai prieš nedrausmingą nepilnametį ir jį ginančius tėvus. Tokie vaikai, žinodami savo nebaudžiamumą, itin dažnai pažeidinėja viešąją tvarką.
Dėl mokinių nedrausmingo elgesio nutraukiamas ugdymo procesas pamokų metu, taip pažeidžiamos mokinių, norinčių mokytis, teisės. Mokytojas, negalėdamas sustabdyti įžūlaus paauglio elgesio, dažnai tampa bejėgis. Viešoje vietoje siautėjančius jaunuolius visuomenė bijo sutramdyti, nes nesulaukia aplinkinių palaikymo.
Lietuvos mokytojų suvažiavimas konstatuoja:
1. Švietimo ir mokslo ministerija privalo atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją švietimo institucijose ir įteisinti sugriežtintas pedagoginio poveikio priemones.
2. ŠMM privalo įtakoti teisės aktų kūrimą, reglamentuojantį vaikų ir paauglių elgesį ne tik ugdymo įstaigose, bet ir viešose vietose.
3. Kelią vaikų ir paauglių nusikalstamumui užkirsti ne deklaratyviom, bet teisiškai veiksmingomis priemonėmis.
4. Įtvirtinti Lietuvos pedagogo statusą atskiru įstatymu.
Visos Lietuvos mokytojų suvažiavimo
REZOLIUCIJA
dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos
teikimo problemų sprendimo
2012 m. kovo 31 d.
Vilnius
Dėl nustatyto per didelio specialiųjų poreikių mokinių skaičiaus ugdymo įstaigose mokiniams nepakanka teikiamos specialiosios pedagoginės pagalbos. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos apraše reikia mažinti mokinių skaičių, kuriam esant įstaigose steigiami specialiųjų pedagogų, logopedų etatai tam, kad geriau būtų patenkinti pagalbos gavėjų pareikiai. Vietoje to pakeistame dokumente „išnyko“ sutrikimų sąrašas, kurių turintys vaikai (mokiniai) buvo prilyginami dviems. Buvęs toks sąrašas leido specialistams atitinkamai mažinti vaikų skaičių, kuriems teikia pagalbą, ir daugiau darbo laiko skirti vaikams (mokiniams), kuriems labiausiai to reikia.
Būtina parengti Mokytojų ir pagalbos specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų pakeitimus, kurie būtų pritaikyti specialiesiems pedagogams (specialiesiems pedagogams ir logopedams). Dabar mokytojų ir specialiųjų pedagogų veikla vertinama vienodai, nors ji yra labai skirtinga. Visi veiklos vertinimo kriterijai pritaikyti tik mokytojams. Nėra nei vieno, kuris būtų specifinis, atspindėtų realią specialiųjų pedagogų veiklą.
2011 m. su mokyklų vadovų asociacija vėliau ir su Švietimo ir mokslo ministerija buvo sutarta, kad mokyklų vadovai (direktoriai, pavaduotojai ugdymui) iš dalies atsisako priedų prie atlyginimo už specialiųjų poreikių mokinius mokykloje, ir šios lėšos bus panaudotos 2009 metais sumažintų specialiųjų pedagogų atlyginimų koeficientų atstatymui. Deja, „per klaidą“ buvo atstatyta tik atlyginimų koeficientų „žirklių“ apatinė riba, o viršutinė riba ir liko sumažinta, tai yra, nustatyta nuo sumažinto koeficiento.
2011 metais pasikeitusi specialųjį ugdymą reglamentuojanti teisinė bazė, nenustačius pereinamojo laikotarpio ir nesuderinus kitų teisės aktų, neišsprendė buvusių problemų, nepagerino švietimo pagalbos mokiniams kokybės. Netgi atvirkščiai- kai kuriems mokiniams ji dabar nebeteikiama.
Lietuvos mokytojų suvažiavimo dalyviai konstatuoja, kad:
1. Būtina priimti dokumentų pakeitimus, kurie:
1.1. Realiai sumažintų vaikų skaičius, kuriems esant steigiami/išlaikomi specialiųjų pedagogų, logopedų etatai švietimo įstaigose;
1.2. Užtikrintų specialiojo pedagogo, logopedo pagalbą tiems mokiniams, kuriems ji buvo teikta iki 2011 m. liepos mėn.: įgalintų mokiniams specialiojo pedagogo pagalbą teikti ją paskyrus mokyklos Vaiko gerovės komisijai iki kol mokinio specialieji ugdymosi poreikiai bus įvertinti PPT bei teikti logopedo pagalbą mokiniams, turintiems rašomosios kalbos sutrikimų.
2. Priimti Mokytojų ir pagalbos specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų pakeitimus, kurie leistų objektyviai įvertinti specialiųjų pedagogų veiklą.
3. Atstatyti sumažintus specialiųjų pedagogų atlyginimų koeficientus.
Visos Lietuvos mokytojų suvažiavimo
REZOLIUCIJA
dėl neformalaus švietimo
2012 m. kovo 31 d.
Vilnius
Pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo prioritetus ir svarbiausias veiklos sritis, neformalusis švietimas yra viena iš svarbiausių bendrojo švietimo sistemos dalių. Remiantis 2007.07.07 ES Parlamento paskelbtoje „Menininkų socialinio statuso rezoliucijoje“, įgyvendinant valstybinės programos „Lietuva 2020-2030“ siekiamybę – „Kultūringa ir išsilavinusi visuomenė“, valstybė įsipareigoja kurti realiai dotuojamas meninio ugdymo ir kultūrinimo programas.
Tačiau ŠMM savivaldybėms primestas popamokinio vaikų užimtumo problemų sprendimas, griauna laiko patikrintus, meninius ir kultūrinius išbandymus atlaikiusias muzikos ir meno mokyklas. Savivaldybės nepasiruošusios realiai įvertinti, kontroliuoti bei plėsti kultūrinio ugdymo tinklą. Formuojama praktika kurti specializuotas sporto, meno, katalikiškas ir kt. mokyklas, turinčias ugdymo programas, tai yra formaliai atitinkančias pasirenkamojo švietimo modelį, yra ydinga, nes taip prarandamas pasirenkamojo švietimo sistemos vientisumas ir kokybiškas, pasaulyje pripažintas ir vertinamas aukšto meninio ir techninio lygio išsilavinimas.
Lietuvos mokytojų suvažiavimo dalyviai siūlo:
1. Išsaugoti vientisą meninio ugdymo sistemą, sukuriant tęstinę ir laipsninę ugdytinių mokymo programą.
2. Imtis konstruktyvių veiksmų išsaugant muzikos ir meno mokyklų tinklą Lietuvoje.
3. Garantuoti neformaliojo ugdymo programų pripažinimą bendrojo ugdymo sistemoje.
4. Sukurti išsamų teisinį pamatą neformalaus švietimo išlaikymui ir vystymui, skiriant pakankamą lėšų kiekį papildančio formalųjį ugdymą programų ir jas vykdančių institucijų aplinkos lėšų finansavimą.
