LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS
IR
LIETUVOS ŠVIETIMO DARBUOTOJŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS
SUSITARIMAS
Vilnius 2002m. vasario mėn. 19 d.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, siekdamos, kad švietimas tikrai taptų prioritetine valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritimi ir kad Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, atstovaujanti didelę dalį švietimo darbuotojų galėtų tiesiogiai ir realiai dalyvauti sprendžiant švietimo darbuotojų užimtumo, perkvalifikavimo, darbo organizavimo, darbo užmokesčio, darbo saugos, gyvenimo sąlygų gerinimo, darbuotojų poilsio organizavimo uždavinius, pasirašo šį Susitarimą.
I.BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Susitarimo šalys įsipareigoja:
1.1. tarpusavio santykius grįsti lygiavertės partnerystės ir viešumo pagrindais;
1.2. pripažinti, kad Švietimo ir mokslo ministerija formuodama valstybės švietimo politiką, yra atsakinga visuomenei už jos įgyvendinimą;
1.3. Susitarimo šalių atstovams dalyvauti ministerijos ir profsąjungos koordinavimo tarybos renginiuose, sprendžiant švietimo darbuotojų užimtumo, perkvalifikavimo, darbo organizavimo ir darbo užmokesčio, darbo saugos ir gyvenimo sąlygų gerinimo, poilsio organizavimo uždavinius. Tai taikytina ir analogiškiems renginiams rajonų ir miestų švietimo skyriuose bei pavaldžiose švietimo įstaigose;
1.4. pasiekti, kad visose švietimo įstaigose nustatyta tvarka būtų sudarytos kolektyvinės sutartys ir kontroliuoti jų vykdymą;
1.5. panaudoti visas priemones, kad konfliktinės situacijos būtų sprendžiamos dialogu, išsaugant abipusę pagarbą ir pasitikėjimą;
1.6. pripažinti, kad šis Susitarimas per visą jo galiojimo laiką yra švietimo darbuotojų ir švietimo įstaigų veiklą koordinuojantis dokumentas;
1.7. sudaryti bendrą komisiją kontroliuoti Susitarimo vykdymą. Du kartus per metus kovo ir spalio mėn. susumuoti vykdymo rezultatus ir abiejų šalių atstovų bendruose posėdžiuose išklausyti atsakingų asmenų ataskaitas;
1.8. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai pripažinti galimybes imtis kraštutinių priemonių, įskaitant ir streiką, jeigu visos kitos teisinės priemonės sprendžiant ginčą neduos rezultatų;
2. Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga per 14 dienų peržiūri viena kitai pateiktas pretenzijas dėl šio Susitarimo vykdymo trūkumų ir raštu pateikia motyvuotą
atsakymą.
II.PEDAGOGŲ DARBO UŽMOKESČIO IR ORGANIZACINIAI
KLAUSIMAI
3. Šalys pripažįsta, kad:
3.1. kai kurios priemonės, skirtos lėšų stygiaus švietimo sistemoje problemoms spręsti (pavyzdžiui, ugdytinių skaičiaus klasėje ar vaikų darželio grupėje didinimas, dalies papildomo ugdymo valandų nepanaudojimas, socialiai nepagrįstas mokyklų tinklo mažinimas ir pan.), yra nesuderinamos su švietimo tikslais ir žalingos vaikams bei pedagogams. Todėl švietimo ir mokslo ministerija turi siekti, kad tokios priemonės nebūtų taikomos;
3.2. ugdymo rezultatams pagerinti reikia siekti 24 mokinių skaičiaus bendrojo lavinimo mokyklų klasėse.
4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įsipareigoja teikti siūlymus LR Vyriausybei tobulinti dabar veikiančią darbo apmokėjimo pedagogams sistemą, kad:
4.1. pedagogo darbo užmokestis būtų didesnis už valstybės tarnautojo vidutinę pareigybinę algą nustatytą LR Valstybės tarnybos įstatyme;
4.2. pedagogo darbo užmokestis būtų apskaičiuojamas pagal turimą pareigybę remiantis atestacijos metu suteikta kvalifikacine kategorija, išsilavinimu, pedagoginiu darbo stažu, nustatyta pedagoginių darbo valandų norma per savaitę, tarnybinio atlyginimo koeficientu ir bazine mėnesine alga. Darbo užmokestis turi būti nustatomas dalyvaujant profsąjungos organizacijai;
4.3. būtų didinamas darbo užmokesčio koeficientas pedagogams, turintiems 25 metų pedagoginio darbo stažą;
4.4. laikas, per kurį pedagogas gali pasiekti aukščiausiąją kvalifikacinę kategoriją ir gauti
maksimalų atlyginimą, neviršytų 15 metų.
4.5. pedagogams ir kitiems švietimo darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokama pagal dabar veikiančius įstatymus, už papildomus darbus, iš jų ir už profsąjunginius darbus, nustatomi užmokesčio priedai. Priedų dydį, neviršydamas darbo užmokesčio fondo, nustato švietimo įstaigos vadovas, suderinęs su švietimo įstaigos taryba ir profesine organizacija;
5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija savo kompetencijos ribose kontroliuos, kad švietimo darbuotojams būtų laiku išmokėtas darbo užmokestis ir atlyginimas už atostogas;
6. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, kartu su švietimo įstaigos steigėju atsakinga, kad įstaigos administracija aprūpintų darbuotojus būtinomis darbo priemonėmis – vadovėliais, metodine medžiaga, darbo įrankiais, medžiagomis, specialia apranga ir kitomis priemonėmis, būtinomis ugdomajam procesui.
7. Pedagoginio darbo krūvį prieš vasaros atostogų pradžią, suderinęs su profsąjungos organizacija paskirsto įstaigos vadovas. Pedagoginio darbo krūvis turi būti stabilus per visus mokslo metus ir koreguojamas tik išimtiniais atvejais, apie tai prieš mėnesį pranešus pedagogui. Sudarant darbo sutartis su naujai priimamais darbuotojais, darbuotojo sutikimu dalyvauja profesinės sąjungos atstovai.
8. Šalys susitaria, kad:
8.1. nauja darbo užmokesčio sistema arba dabartinės pakeitimai, sąlygojantys darbuotojų
atlyginimus, įvedama iš anksto ją suderinus Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos koordinavimo taryboje;
8.2. nauja darbo užmokesčio sistema arba dabartinės pakeitimai negali bloginti švietimo darbuotojų socialinės-ekonominės padėties.
8.3. prieš įvedant naują pedagogų darbo apmokėjimo tvarką, turi būti parengti moksliškai pagrįsti
švietimo darbuotojų darbo laiko ir švietimo įstaigų finansavimo normatyvai;
8.4. įvedant naują darbo užmokesčio sistemą arba keičiant dabartinę būtina užtikrinti, kad:
8.4.1. darbuotojams būtų mokama už visus jų atliekamus darbus;
8.4.2. už tos pačios pareigybės ir kvalifikacijos darbą visiems darbuotojams būtų mokamas vienodas darbo užmokestis;
8.5. skaičiuojant pedagogų darbo užmokestį pagrindu laikomas standartinis vienetas-etatas (pedagoginio darbo valandų norma per savaitę).
9. Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga įsipareigoja pateikti pagrindinius veiksnius, sąlygojančius bendrą pedagogo darbo apimtį ir tos apimties finansinį įvertinimą.
III.TEISINIS DARBO SANTYKIŲ PAGRINDIMAS. SOCIALINĖS
PARTNERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO PLĖTRA
10. Šalys sutaria, kad pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų interesams atstovaujančių organizacijų aktyvus dalyvavimas vykdant reformą – pagrindinis reformos sėkmės garantas.
11. Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigoja:
11.1. į rengiamus ilgalaikius strateginius švietimo planus ir metines veiklos programas įtraukti nuostatas apie bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis;
11.2. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungą iš anksto informuoti apie visų norminių dokumentų projektų švietimo darbuotojų darbo ir socialinių ekonominių teisių klausimais rengimą ir suteikti galimybę profsąjungos atstovams dalyvauti jų rengime;
11.3. į Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupių, ruošiančių norminius dokumentus, susijusius su švietimo darbuotojų socialine-ekonomine padėtimi sudėtį, įtraukti profsąjungos atstovus ir sudaryti sąlygas jiems dalyvauti grupių darbe (siunčia iškvietimus, apmokant kelionės išlaidas);
11.4. finansuoti Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vykdomus Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka kaitą švietimo sistemoje skatinančius projektus;
11.5. organizuoti švietimo ir mokymo įstaigų vadovų mokymą darbo santykius ir profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančių įstatymų klausimais;
11.6. įtraukti į švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo planus kursus darbo santykius ir profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančių įstatymų klausimais;
11.7. siūlyti į pedagoginio profilio (aukštesniųjų ir aukštųjų) mokyklų studijų planus įtraukti fakultatyvinį kursą “Profesinių sąjungų vaidmuo visuomenės gyvenime”;
11.8. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka finansuoti Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamus mokymus, kurių klausytojams suteikiama teisinių ir vadybinių kompetencijų.
12. Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga įsipareigoja:
12.1. inicijuoti, rengti ir vykdyti projektus, skatinančius švietimo sistemos kaitą.
12.2. prisidėti prie norminių dokumentų, reglamentuojančių darbo ir socialinius bei ekonominius santykius, parengimo ir siekti, kad šiais klausimais būtų laikomasi įstatymų ir šakos darbuotojų interesų;
12.3. švietimo ir mokymo įstaigoms teikti pagalbą mokant švietimo darbuotojus darbo saugos, Darbo įstatymo rengimo bei profesinių sąjungų veiklos klausimais.
13. Susitariančios šalys siūlo, kad apskrityse, miestuose ir rajonuose švietimo institucijų ir darbdavių norminiai dokumentai darbo saugos, darbo santykių ir darbo užmokesčio klausimais būtų priimami suderinus su atitinkamais profsąjungos komitetais.
IV.UŽIMTUMO GARANTIJOS
14. Šalys pripažįsta, kad pedagogai yra tiesioginiai valstybės švietimo politikos vykdytojai ir jokie teisinės bazės pokyčiai neturi bloginti jų socialinės-ekonominės padėties.
15. Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigoja:
15.1. kad, pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimai nesudarytų prielaidų darbo vietų mažinimui ir darbuotojų atleidimui iš darbo;
15.2. užtikrinti, kad optimizuojant švietimo įstaigų tinklą nebūtų masinio darbo vietų mažinimo ir darbuotojų atleidimo;
15.3. parengti šakos pedagoginių darbuotojų poreikių analizės ir prognozės rinkos sąlygomis programą ir ja remiantis koreguoti į pedagogines specialybes priimamų studentų skaičių;
15.4. siūlyti švietimo įstaigų steigėjams ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius pranešti atitinkamiems profesinių sąjungų komitetams apie būsimą mokymo įstaigų bei jų struktūros dalinių likvidavimą ar reorganizavimą bei apie visą ar dalies darbo sustabdymą, jeigu dėl jo sumažės darbo vietų ar pablogės darbo sąlygos. Tais atvejais su profsąjungos komitetais vesti derybas, kad nebūtų pažeistos atleidžiamų darbuotojų teisės ir interesai;
16. Jeigu dėl objektyvių sąlygų tektų reorganizuoti įstaigą ar jos dalinį, švietimo darbuotojams išsaugoti rekomenduojama imtis šių priemonių:
16.1. Pasinaudoti natūraliu darbo vietų mažinimu (panaikinti laisvas darbo vietas; darbuotojus, jiems sutikus, perkelti į kitą darbą, apriboti pensininkų darbo krūvį ir t.t.);
16.2. apriboti arba sumažinti laikinų darbuotojų skaičių;
16.3. apriboti arba visai atsisakyti profesijų sugretinimo, neviršyti pedagoginio krūvio normos.
17. Jeigu dėl objektyvių sąlygų tektų likviduoti įstaigą ar jos dalinį, švelninant socialines pasekmes rekomenduojama derinamomis šalių pastangomis imtis šių priemonių:
17.1. įstatymo nustatyta tvarka numatomus atleisti darbuotojus darbdavių susitarimu perkelti iš vieno darbo į kitą šakos viduje;
17.2. organizuoti atleidžiamų darbuotojų perkvalifikavimą ir suteikti švietimo įstaigoje trūkstamas
švietimo srityje kvalifikacijas;
17.3. sudaryti sąlygas darbuotojui anksčiau išeiti iš darbo naujos darbo vietos paieškai;
18. Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga įsipareigoja:
18.1. kontroliuoti LR bedarbių rėmimo įstatymo vykdymą, lengvatų ir kompensacijų
praradusiesiems darbą suteikimą;
18.2. padėti perkvalifikuoti darbuotojus ir pasirūpinti jų įdarbinimu;
18.3. neišbraukti iš profesinės sąjungos įskaitos atleistų darbuotojų tol, kol jie bus įdarbinti;
18.4. miestų ir rajonų (savivaldybių) susivienijimams tęsti solidarumo fondų veiklą ir materialiai padėti streikuojantiems ir praradusiems darbą darbuotojams.
19. Šalys susitaria:
19.1. įpareigoti švietimo įstaigų vadovus mažinant darbuotojų skaičių tiksliai laikytis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 35-37 ir 40 str. reikalavimų;
19.2. rekomenduoti švietimo įstaigų administracijoms ir profesinės sąjungos komitetams,
sudarantiems kolektyvines sutartis, mažėjant darbo vietų, esant vienodoms įstatymo sąlygoms, numatyti
pirmenybės teisę būti paliktiems toliau dirbti teikti:
-moterims, kurių vyrai pašaukti į tikrąją krašto apsaugos tarnybą;
-asmenims, kurių šeimose nėra savarankišką uždarbį gaunančių narių;
-priešpensinio amžiaus darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 5 metai;
-pedagogams, turintiems iki 5 metų pedagoginio darbo stažą baigusiems aukštąsias ir aukštesniąsias
mokyklas;
-buvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams;
-profesinės sąjungos nariams;
19.3. darbo sutartį su profesinės sąjungos nariu nutraukiant administracijos iniciatyva, visais atvejais, išskyrus minimus DSĮ 29 str. 1 ir 8 p., o tokį atleidimą būtina iš anksto derinti su profsąjungos komitetu.
V.DARBO SAUGA
20. Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigoja:
20.1. priimti darbo saugos veiklos programą ir įgyvendinti ją savo šakos įstaigose;
20.2. organizuoti darbo apsaugą šakoje pagal Lietuvos Respublikos norminius dokumentus;
20.3. kartą per metus, kartu su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos prezidiumu apibendrinti darbo sąlygų gerinimo, darbo saugos, gamybinio traumatizmo ir kitų nelaimingų atsitikimų profilaktikos rezultatus;
20.4. pasirūpinti, kad būtų nuolat kontroliuojama darbo saugos būklė švietimo ir mokymo įstaigose, parengti priemonių planą šiam darbui gerinti.
21. Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga įsipareigoja:
21.1. padėti ministerijai rengti šakos darbo saugos norminius dokumentus;
21.2. visuomeniniais pagrindais reguliariai kontroliuoti darbo saugos būklę šakos įstaigose ir įstatymų nustatyta tvarka reikalauti šalinti trūkumus;
21.3. principingai ginti darbuotojų teises turėti sveikas ir saugias darbo sąlygas bei rūpintis asmenų ar jų šeimos narių, nukentėjusių dėl nelaimingų atsitikimų darbe, materialiniais interesais;
22.4. įsteigti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos darbo inspekciją ir parengti jos nuostatus.
VI.ŠAKOS DARBUOTOJŲ POILSIO IR SANATORINIO – KURORTINIO
GYDYMO ORGANIZAVIMAS
23. Švietimo darbuotojų profsąjunga įsipareigoja:
23.1. prisidėti prie švietimo darbuotojų – profsąjungos narių ir jų vaikų poilsio ir sveikatingumo stiprinimo veiklos organizavimo;
23.2. padėti Švietimo ir mokslo ministerijai ir kitoms institucijoms organizuoti šalies moksleivių vasaros poilsį.
24. Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigoja:
24.1. padėti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai organizuoti šakos darbuotojų bei moksleivių poilsį ir sveikatingumo stiprinimą šalies, apskričių, miestų ir rajonų (savivaldybių) lygiu, skiriant tam dalį lėšų.
VII.MEDICINOS APTARNAVIMAS
25. Švietimo ir mokslo ministerija sieks, kad medicinos komisijos pedagogus tikrintų nemokamai.
26. Susitariančios šalys inicijuos profesinių ligų sąrašo papildymą įrašydamos į jį ir pedagogus, nes jų darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa.
27. Tais atvejais, kai vaikų užkrečiamos ligos tampa pedagogų susirgimų priežastimi, pedagogų susirgimą traktuoti kaip profesinę ligą.
VIII.PROFESINĖS SĄJUNGOS IR JOS AKTYVO TEISINĖS GARANTIJOS
28. Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigoja:
28.1. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vykdomajam komitetui teikti informaciją, būtiną vedant kolektyvines derybas ir įgyvendinant profsąjungos teises, ginant darbo ir socialinius bei ekonominius šakos darbuotojų interesus;
28.2. kartu su švietimo įstaigų steigėjais ir vadovais sudaryti sąlygas profsąjungos nariams (iki 7 darbo dienų per metus) bei jų vadovams (iki 15 darbo dienų per metus) dalyvauti profsąjungų suvažiavimuose, konferencijose, tarybų posėdžiuose, profsąjungos kursuose ir kituose renginiuose;
28.3. rekomenduoti švietimo įstaigų steigėjams ir vadovams sudaryti materialines sąlygas
profsąjungos komitetų veiklai (suteikti patalpas, ryšių priemones ir t.t.);
28.4. daryti įtaką, kad profsąjungos nariams ir aktyvui, įstatymų numatyta tvarka dalyvavusiems ir organizavusiems teisėtus veiksmus bei akcijas darbo, socialiniais-ekonominiais klausimais, būtų garantuotos darbo vietos ir išsaugotas atlyginimas.
29. Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vykdomasis komitetas įsipareigoja:
29.1. mokyti profesinės sąjungos narius ir aktyvą darbo teisės, socialinio draudimo, užmokesčio, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų pasirašymo, socialiniais bei ekonominiais klausimais;
29.2. išsamiai supažindinti Švietimo ir mokslo ministeriją ir šalies švietimo ir mokslo įstaigų administracijas su profesinės sąjungos tikslais, uždaviniais ir jos reikšme valstybės gyvenimui;
29.3. padėti švietimo įstaigų profesinės sąjungos organizacijoms talkinti švietimo įstaigų vadovams įgyvendinti priemones kolektyvo narių socialiniams poreikiams tenkinti, darbo drausmei stiprinti;
29.4. pagal išgales rūpintis pedagogų perkvalifikavimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Profesinės sąjungos organizuojamuose kursuose pranešimus apie švietimo organizavimo problemas skaito atsakingi Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai. Kursų dalyviai prilyginami darbuotojams, keliantiems savo kvalifikaciją ministerijos rengiamuose kursuose. Kursų turinys sudaromas pagal suderintas programas.
30. Dalyvavimas profesinės sąjungos organizuotuose kursuose įskaitomas į pedagoginės ir vadybinės kvalifikacijos kėlimą.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS.
31. Šalys susitaria, kad ginčai, kilę tarp švietimo įstaigų vadovų ir darbuotojų (Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narių), sprendžiami dalyvaujant šios profsąjungos komiteto atstovui.
Prireikus derybose dalyvauja aukštesnių įstaigų, institucijų ir profesinės sąjungos atstovai. Kolektyviniai ginčai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymu.
32. Apie pasirašytą susitarimą šalys informuoja plačiąją visuomenę “Informaciniame biuletenyje” ir
“Dialoge”.
33. Susitarimo galiojimo metu jo papildymai ir pakeitimai įforminami kaip jo priedas.
34. Šis Susitarimas įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir veikia dvejus metus. Susitarimas laikomas pratęstU, jei abi šalys nepareiškia pageidavimo jį keisti ar nutraukti likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki Susitarimo galiojimo pasibaigimo termino.
Algirdas Monkevičius
Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministras
Aleksas Bružas
Lietuvos švietimo darbuotojų
profesinės sąjungos pirmininkas
