Naujoji Latvijos mokytojų darbo apmokėjimo tvarka, kurią planuojama pradėti įgyvendinti nuo rugsėjo 1 d., leis minimalią mokytojo algą nuo 420 pakelti iki 680 eurų, – pranešė Latvijos žinisklaida. Latvijos švietimo ir mokslo ministerija naująjį modelį pristatė balandžio 25 d, o pabaigus projekto derinimo procedūras jį vyriausybei teikti ketinama gegužės 30 d.
Tiesa, ši reforma numato didesnį mokinių skaičių, tenkantį mokytojui: vidutiniškai po 11,86 mokinio vienam mokytojui. Spėjama, kad būtent tai bus didžiausia kliūtimi svarstant naująjį darbo apmokėjimo modelį.Vasarą Latvijos savivaldybės taip pat turėtų optimizuoti mokyklų tinklą, dėl ko dalis mokytojų neteks darbo. Planuojama reforma numato vadinamąją socialinę pagalvę priešpensinio amžiaus mokytojams. Per 60 metų sulaukę pedagogai, kurie neteks darbo dėl švietimo sistemos reorganizavimo, galės kreiptis dėl bedarbio pašalpos arba pretenduoti į 65 proc. atlyginimo dydžio priemokas, iki kol sulauks pensinio amžiaus. Vien tam, planuojama, 2017 m. reikės 700 tūkst. eurų.
Pasak Latvijos švietimo ir mokslo ministro Karlio Šadurskio (Kārlis Šadurskis), reforma būtina, nes šiais mokslo metais savivaldybių ir valstybinėse mokyklose dirba 28 367 mokytojai, o mokinių mokosi 207 686. Nuo 2009 m. mokinių sumažėjo 30 tūkst., o mokytojų esą net padaugėjo.
Prie švietimui Latvijos biudžete numatytų 304 mln. eurų, papildomai vyriausybė mokytojų atlyginimams skirs dar 9 mln. eurų, kuriuos pedagogai išsikovojo praeitų metų streike (nuotr.). Vėlesniais metais planuojama skirti po 27 mln. eurų kasmet, nors oficialaus sprendimo tuo klausimu dar nėra. Ministro teigimu, reikiama suma turės būti surasta, nes būtų nenormalu, jeigu rugsėjį mokytojų algos pakiltų, o nuo sausio ir vėl sumažėtų.
Švietimo ir mokslo ministerija asignavimus, reikalingus mokytojų atlyginimams, skirs savivaldybėms, kurios neperskirstys jų mokykloms, o pateiks lėšas direktoriams. Todėl išaugs mokyklų vadovų atsakomybė. Direktorius turėtų gauti papildomus 13 proc. vadinamajam motyvaciniam fondui, iš kurio pedagogams esą bus mokama už papildomus darbus.
Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, šiuo metu mokytojas dirba 21 valandą ir už tai gauna 420 eurų. Naujasis modelis numato, jog mokytojas dirbs 30 valandų per savaitę, iš kurių 21 bus kontaktinė valanda. Jeigu mokytojas dirba 40 valandų, o tai sudaro 1,9 etato, ir gauna 798 eurus, pagal naująją tvarką tiek pat valandų sudarys 1,3 etato, o atlyginimas bus 884 eurai.
Ministerijos skaičiavimais, trečiąjį kategorijos lygmenį turintis mokytojas, dirbantis 40 valandų, po reformos gaus 1057 vietoj 859 eurų. O ketvirtojo kvalifikacijos lygmens mokytojo alga nuo 1029 pakils iki 1247 eurų įskaitant papildomą priemoką iš motyvacinio fondo.
Naująjį darbo užmokesčio modelį ketinama įvesti keičiant veikiančius teisės aktus, o ne kuriant visiškai naujus principus. Mokytojai dirbs po 30 val. per savaitę: ves 21 pamoką ir turės 9 valandos joms pasiruošti.
Ikimokyklinių įstaigų pedagogų algų kėlimui šiemet papildomai lėšų neskiriama, tačiau apie tai diskutuojant Latvijos švietimo ir mokslo ministras yra pareiškęs, kad lėšų tam kitais metais galima būtų rasti atsisakanti valstybės finansuojamų nemokamų pietų 1-4 klasės mokiniams. Šią funkciją ir prievolę jai finansuoti esą galėtų perimti savivaldybės.
Beje, Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LIZDA) pirmininkė Inga Vanaga, kalbėdama Gegužės Pirmosios minėjime Rygoje teigė, jog finansavimas švietimui yra nepakankamas. Ji pabrėžė, kad valstybė turėtų investuoti į pedagoginius kadrus ir išspręsti atlyginimų mokytojams problemą.
Primename, kad 2015 m. lapkričio 27 d. LIZDA surengė vienos dienos streiką, kuriame dalyvavo apie 25 tūkst. Latvijos pedagogų.
Parengta pagal Latvijos spaudą
