Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) kreipėsi į LR prezidentę su prašymu sugrąžinti socialinio modelio rengimą į teisinės ir politinės kompetencijos rėmus bei užtikrinti teisėkūros skaidrumą.
„Niekas neneigia būtinybės Lietuvoje tobulinti darbo santykių ir socialinės apsaugos teisinį reguliavimą“, – teigia rašto autorius profesorius habilituotas daktaras Gediminas Merkys. Tačiau profesinėms sąjungos ir visuomenei nerimą esą kelia skuba, siūlomo „neoliberalistinio“ Darbo kodekso nuostatos, profsąjungų funkcijų apribojimas bei socialinio modelio atsiradimo aplinkybes apskritai. Visa tai „kelia įtampą visuomenėje, skatina nepasitikėjimą valdžia, nusivylimą demokratine teisėkūra, kursto sąmokslo teorijas“.
Daug klaustukų
„Kai kurių interesų grupių viešai išsakyti raginimai jau š.m. gegužę teikti socialinį modelį Seimui, nuskamba kaip pasityčiojimas iš demokratijos ir yra visuomeniškai pavojinga provokacija. Tik š.m. kovo pabaigoje socialinio modelio dokumentai buvo pradėti labai neįprastai – dalimis – viešinti, o jau gegužę raginama juos teikti įstatymų leidėjui? Trisdešimties dienų terminas būtų nepakankamas net šunų laikymo taisyklėms viešai apsvarstyti…“, – ironizuojama rašte.
LAMPSS nuomone, minimalus laikotarpis, skirtas naujo Socialinio modelio viešam svarstymui turėtų būti ne mažiau 12-18 mėnesių. Per tą laiką Seime turėtų įvykti „bent 3-4 atviros konferencijos, apskritieji stalai, kurie apibendrintų skirtingus socialinio modelio svarstymo etapus, fiksuotų pasiektą interesų grupių konsensusą“.
Be to, LAMPSS mano, kad „visuomenė per mažai žino apie socialinio modelio rengėjus. „Vartojama keista pusiau anoniminė „mokslininkų grupės“ sąvoka. Visuomenei iki šiol žinoma tik mokslininkų grupės vadovo T. Davulio tapatybė. Berods, dar vienas-kitas modelio bendraautorius netiesiogiai savo tapatybę atskleidė dalyvaudamas televizijos laidoje ar duodamas interviu žiniasklaidai. Kodėl nuo visuomenės slepiama modelio rengėjų ir ekspertų personalinė sudėtis?“, – retoriškai klausia rašto autorius.
Modelio rengėjai – neoliberalizmo tarnai
LAMPSS aštriai kritikuoja ir siūlomo Darbo kodekso turinį. „Svarbiausioji naujo kodekso idėja nesunkiai leidžia atpažinti grynai lobistinę stumiamo įstatymų paketo kilmę ir jo labai aiškią ideologinę-politinę platformą – neoliberalizmą“, – apibendrinama rašte. Toks kodeksas esą yra naudingas visų pirma darbdaviams, investuotojams, o darbuotojo ir valstybės interesai nustumiami į šalį.
„Naujasis neoliberalistinis darbo kodeksas pastumia mūsų valstybę iš nešališko arbitro pozicijų ir primeta jai velnio advokato, ciniškai tarnaujančio vien investuotojų interesams, vaidmenį“, – toliau dėstoma laiške. – Tuo kėsinamasi bent į kelis LR Konstitucijos straipsnius, kuriuose pabrėžiama, jog „Lietuvos valstybė yra demokratinė respublika“ (1 str.), jog „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“ (46 str.)“
„Patys būdami Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų nariais ir mokslininkais, norime priminti akivaizdžią tiesą – tikras mokslas ir tikri mokslininkai niekada netarnauja jokioms ideologinėms ar partinės politikos doktrinoms. […] Lietuvos mokslas ir mokslininkai nėra ir neprivalo būti konkrečios ideologinės doktrinos – neoliberalizmo – tarnai“, – įsitikinusi LAMPSS.
Grėsmė profsąjungų veiklai
Rašte Prezidentei atkreipiamas dėmesys, kad naujame darbo kodekse bandoma apriboti profesinių sąjungų funkcijas, „pvz., galimybes patekti profsąjungų nariams ir vadovams į vadinamąsias darbo tarybas ir kt. Keistam naujadarui – darbo taryboms – bandoma perduoti kai kurias tipines profsąjungų funkcijas, tuo pat metu pačių profsąjungų funkcijas iš dalies apribojant“, – svarsto profesorius G. Merkys.
„Galima tik spėti, jog toks išpuolis yra paremtas egoizmu persmelkta primityvia lobistine motyvacija bei neoliberalistinės ideologijos fetišizmu, kuomet profsąjungos traktuojamos, kaip ekonomikos stabdys ir verslo pančiai. Klaidingai manoma, kad visuomenės gerovę pirmyn stumia tik ir tik investicijos bei darbo vietų kūrimas. Ignoruojama triviali tiesa, kad profesinės sąjungos, nuosekliai kovodamos už didesnius dirbančiųjų atlyginimus, siekdamos didesnio gėrybių perskirstymo gerokai išplečia masių perkamąją galią, atveria joms vartojimo galimybes ir tokiu būdu esmingai prisideda prie ekonomikos skatinimo, visuotinės gerovės, socialinio teisingumo, visuomeninės taikos.“
LAMPSS atkreipia Prezidentės dėmesį į riziką, kad socialinio modelio rengimo procesui pristigus skaidrumo atsiranda prielaidos socialiniams neramumams kilti. „Įtemptos geopolitinės padėties sąlygomis bet koks socialinio konflikto paaštrėjimas, bet kokios piliečių nepasitenkinimo Lietuvos valdžia apraiškos – netgi teisėtas socialinis protestas – piketai, mitingai, streikai, nekalbant jau apie kriminalizuotas riaušes, taps dovana priešo propagandai“.
„Visą kylančią riziką ir žalą visuomenei dar galima minimizuoti ar net visiškai užkardyti, tiesiog užtenka sugrąžinti socialinio modelio rengimą į LR Konstitucijos ir demokratinės teisėkūros erdvę. Kėsinimasis į LR Konstitucinę santvarką, teisinę sąrangą, ketinimai pažeisti konkrečius įstatymus yra anaiptol ne politinė ar teisės normų aiškinimo klaida, bet galimai sunkus nusikaltimas“, – konstatuojama prof. G. Merkio parengtame LAMPSS rašte.
Pagal lprofsajungos.lt
