Šią savaitę Lietuvoje vieši Kroatijos ikimokyklinio ugdymo darbuotojų profesinės sąjungos (TUWPSEC), su kuria bendradarbiauja Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS), atstovai.
Vizito tikslas – aplankyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, susipažinti su Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistema bei pasidalyti gerąja ankstyvojo ugdymo ir vaikų priežiūros patirtimi. LŠDPS yra viena iš tarptautinio projekto „Socialinio dialogo skatinimas ir profesinės sąjungos stiprinimas naujiems iššūkiams“, finansuojamo iš Europos socialinio fondo plius (ESF+), partnerių.
Kovo 24 d. Kroatijos delegacija – profesinės sąjungos prezidentė Iskra Vostrel Prpić, generalinis sekretorius Slaven Vukasinec bei atstovai Renata Benac, Belinda Gara ir Marko Jurinec – kartu su LŠDPS tarptautinių ryšių vadove Danguole Pilipavičiene lankėsi Kauno miesto lopšelyje-darželyje „Kūlverstukas“. Šioje įstaigoje 49 darbuotojai ugdo ir prižiūri 155 vaikus, iš jų 40 – turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (4 iš jų – didelių).
Darželio direktorė Renata Danaitienė paaiškino, kad įstaigos pavadinimas siejamas ne su animacinio filmo herojumi, kaip dažnai manoma, o su posakiu „versti(s) per galvą“. Tai atspindi darželio bendruomenės prioritetus – vaikų, tėvų ir pedagogų sveikatos stiprinimą bei sveiką gyvenseną, apimančią subalansuotą mitybą ir fizinį aktyvumą.
Priešmokyklinės grupės mokytoja, LŠDPS Kauno miesto ir rajono susivienijimo pirmininkė Loreta Mačiulienė džiaugėsi savo auklėtinių pasiekimais ir motyvacija. Ji taip pat pasidalijo gerąja patirtimi, kaip ugdomas vaikų verslumas ir gyvenimo įgūdžiai. Pavyzdžiui, visą savaitę vaikai renka „stiprybių monetas“, pasirinkdami atlikti įvairias veiklas: rytinę mankštą, dantų valymą, judėjimą sporto salėje ar lauke, vaisių ir daržovių valgymą, poilsio miegą, vandens gėrimą. Penktadieniais jie žaidžia „parduotuvę“, kurioje už surinktas simbolines monetas gali „įsigyti“ pieštuką ar kitą ugdymo priemonę.
Vizito metu taip pat aptarti švietimo sistemų skirtumai. Lietuvoje mokytojams suteikiama 40 darbo dienų atostogų, Kroatijoje – 30. Pilnas mokytojo darbo krūvis Kroatijoje siekia 40 valandų per savaitę (iš jų 27,5 kontaktinės), Lietuvoje – 36 valandas (iš jų 6 nekontaktinės). Kroatijoje vaikų skaičius grupėse paprastai yra didesnis nei Lietuvoje.
Svečiai atkreipė dėmesį ir į infrastruktūros skirtumus – Lietuvos darželiai dažniau turi erdves lauke, skirtas vaikų veiklai gryname ore, tuo tarpu Zagrebo darželiai tuo pasigirti negali. Taip pat pastebėta, kad Lietuvoje pedagogai turi savo darbo vietas su kompiuteriais, o dokumentacija pildoma skaitmeniniu būdu, kai Kroatijoje vis dar vyrauja popierinė dokumentacija.
Nuoširdžiai dėkojame Kauno lopšelio-darželio „Kūlverstukas“ vadovei Renatai Danaitienei už bendradarbiavimą, išsamų įstaigos pristatymą, svetingumą bei rūpestį organizuojant delegacijos viešnagę Kaune.
