Spalio 24 d. išplėstiniame Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos koordinavimo tarybos posėdyje dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Saulius Zybartas. Į susitikimą buvo pakviesti ir Lietuvos mokytojų bei Lietuvos krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovai.
Pristatydamas ministrą LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas paminėjo, kad švietimui per visą Nepriklausomybės laikotarpį dar nebuvo skirta tiek mažai lyginant su bendruoju vidaus produktu (BVP), o ministras pradėjo nuo blogų žinių. „Algų nekelsim kitais metais, – maždaug šimtui į posėdį susirinkusių pedagogų žaismingai pareiškė jis, bet po to pridūrė, – Šiek tiek kils keičiant bazinį koeficientą, bet ne taip, kaip mes norėtume“.
Ministras: biudžetas nedidėja, bet nors nemažėja
D.Pavalkis pasidžiaugė, kad šiemet bent jau nebus iš švietimo sistemos atimamos dėl mokinių mažėjimo sutaupytos lėšos: „Vyriausybės nutarimu, kuris yra teikiamas formuojant kitų metų biudžetą, papildomai lieka švietimo sistemoje virš 60 milijonų litų. Tai nėra didėjimas, bet tai bent nėra mažėjimas“. Be to, jis užsiminė, kad jei ne šiemet, tai kitais metais greičiausiai pavyks atgauti beveik 17 mln. litų „dėl ne visai teisingai buvusio apskaičiuoto ikimokyklinukų skaičiaus“. Šitie pinigai švietimo sistemoje, anot jo, būtų palikti perskirstant biudžetą. „Gali būti, kad Finansų ministerija permes tuos pinigus į kitus metus nenorėdama keisti šių metų biudžeto sutarties. Bet pinigai vis tiek ateis iki mokyklų“, – pažadėjo ministras.
Jis taip pat pareiškė, jog sprendimas dėl mokyklų vadovų skyrimo, atestacijos ar rotacijos tvarkos nėra priimtas. Anot ministro, dar ministerijoje nėra apsispręsta, kuri iš trijų alternatyvų bus teikiama svarstyti politiniams ir socialiniams partneriams. „Aš pritariu vienam principui, kad vadovus reikia atestuoti, kad juos kas penkerius metus nuo kėdės reikia truputėlį pakelti ir jeigu vadovas dirba gerai, vėl sodinti atgal. Siūlymas, kad po penkerių ar dešimties metų būtinai vadovą reikia keisti, man atrodo juokingas, bet įvertinti jo darbą ir jam pačiam, ir mokyklai būtų naudinga“, – susirinkusiesiems sakė D. Pavalkis. Jis pabrėžė, kad tik paaiškėjus, kaip bus atestuojami mokyklų vadovai, bus grįžta prie mokytojų atestacijos reikalų.
Ikimokyklinėms įstaigoms kitais metais pokyčių nežadama
Pradėjęs kalbėti apie Europos aukštąjį mokslą bei demonstruoti skaidres anglų kalba, jis greit susirinkusiųjų buvo sustabdytas. Žmonės pasipiktino, kad kalbama jiems visai neaktualia tema ir apipylė ministrą klausimais.
Dėl geresnio ikimokyklinių įstaigų gyvenimo kitais metais švietimo ir mokslo ministras nieko negalėjo pažadėti. Pasak jo, norint sudaryti ikimokyklinuko krepšelį iki 8 val. reiktų maždaug 240 mln. litų atimti iš savivaldybių, nes tai yra jų funkcija, tačiau šansų tiek atimti iš savivaldybių atseit nesą. Į konkretesnius klausimus ministerijos galva negalėjo atsakyti, nes ikimokyklinis ugdymas esąs savarankiška savivaldybių funkcija. „Bet aš turiu neoficialių žinių, kad Vilniaus savivaldybė yra sutaupiusi kokius šešis milijonus, kuriuos nori atiduoti už šildymą. Dėl to atsirado ir stūmimas pasiūlymo, kad sutaupyti pinigai būtų atiduoti švietimo reikmėm, kas iš tikrųjų reiškia – atiduoti energetikams“, – kalbėjo ministras. Jo teigimu, ministerija tokią savivaldybių iniciatyvą bando blokuoti, tačiau siūlymas yra užregistruotas Seime ir parlamentarai turės apsispręsti, ar pritars, ar nepritars šiai iniciatyvai.
Į LŠDPS ikimokyklinių įstaigų darbuotojų centro vadovės Irenos Peciukonienės klausimą, kada planuojami kokie nors pasikeitimai ikimokyklinėms įstaigoms, ministras negalėjo atsakyti. Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius S. Zybartas paminėjo, jog ministerija padariusi viską kaip iniciatorė, yra sukurta ir schema, kaip iš savivaldybių biudžetų išimti reikalingą sumą, be to, 8 val. krepšeliui buvo pritarta ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, tačiau dar yra ir kiti komitetai. Dabar esą reikia žiūrėti, ką galėsime padaryti tik po poros metų.
„Pinigų yra tiek, kiek yra, ir iš niekur niekas neatsiras“, – ikimokyklinukų temą užbaigė ministras. Pasak jo, Lietuvoje švietimas negauna daugiau nei 2 mlrd. litų nesilaikant Europos Komisijos ir UNESCO rekomendacijų švietimui skirti 6 proc. nuo BVP.
Dalijamės nenušautą briedį
Kalbant apie neformalųjį ugdymą ministras paminėjo, kad dabar yra didelis spaudimas įvesti krepšelį, „ir tą labiausiai inicijuoja ne normalių mokyklų, o privačių mokyklų organizacijų, uab’ų ir visokių kitokių kompanija. Bus lygiai tas pats, kas su darželiais buvo, ir neformalųjį švietimą teikiančios mokyklos praras (finansavimo dalį – red). Be to, norint įvesti bet kokį krepšelį, reikia turėti pinigų. Man atrodo, kitiems metams yra užplanuota šiek tiek padidinti neformaliam ugdymui skiriamų lėšų“, – sakė D. Pavalkis.
S. Zybartas pridūrė, kad ministerijoje yra svarstomos kelios alternatyvos. Viena – vadinamuosius atsilaisvinusius pinigus skirti neformaliajam ugdymui. Svarstomas į MK prie 5 litų, skirtų neformaliajam ugdymui, pridėti dar 15 ir parengti reikalavimus arba taisykles, kaip savivaldybės su šiais pinigais turėtų elgtis. Viena alternatyva – koncentruotis į vadinamąsias akredituotas programas, kita – į savivaldybių įstaigų veiklą. Sprendimas esą turėtų būti priimtas iki Naujųjų metų. Be to, dar esama 2014-2020 m. struktūrinių fondų, bet ten jau daugiau kalbama apie infrastruktūrą ir iniciatyvų parėmimą.
LŠDPS prezidiumo narys Vytautas Silvanavičius pasipiktino, jog planuojama švietime sutaupytas lėšas skirti neformaliajam ugdymui. „Bet juk mums trūksta koeficientams išlyginti ir visoms kitoms sritims. Pasidžiaugėme keletą savaičių pažadu, kad pinigai liks švietimui, o dabar atsiranda nauja sritis“, – kalbėjo jis. Tuos pinigus, jo teigimu, reiktų panaudoti atsisakant koeficientų žirklių ir įvedant vieningą vidutinį koeficientą.
„Dalijamės dar nenušautą briedį, – replikavo ministras. – Tam, kad įtikintume Vyriausybę, kad tuos pinigus būtina palikti švietimo sistemoje, mes argumentavome rinkiminiais socdemų ir Darbo partijos pažadais sumažinti mokinių skaičių klasėse mažuose rajonuose bei kaimuose, taip pat – leisti formuoti veną gimnazinę klasę. Kitiems metams iš to yra suplanuota ir R koeficientui. (Žiūrėsim – red.) kiek Šadžius (finansų ministras – red.) atiduos, man atrodo 30 mln., šiems metams atstatyti koeficientams“.
Į kolektyvinį susitarimą ministras žiūri skeptiškai
LŠDPS prezidiumo narys Vytautas Bulotas iškėlė klausimą dėl savivaldybių kompetencijos švietimo klausimais. „Savivaldybės mato tik pinigines problemas – išlaidas šildymui, renovacijas, o švietimo klausimais vietos politikai visiškai nekompetentingi. Tam, atrodytų yra švietimo skyrių specialistai, tačiau jie pavaldūs politikams ir bijo prarasti darbą“, – dėstė profsąjungininkas. D. Pavalkis pripažino, kad ministerija iš tiesų neturinti instrumento, kaip priversti savivaldybę tinkamai rūpintis švietimo reikalais. V. Bulotui pasiūlius, kad švietimo skyriai būtų pavaldūs Vyriausybės atstovams arba ministerijai, ministras teigė, jog toks siūlymas nėra naujas ir paminėjo Estijos pavyzdį, kur valstybė savo žinion iš savivaldybių pradeda atsiimti gimnazijas. „Jeigu gimnazijoms geriau bus būnant valstybės žinioje, jie (Estijos valdžia – red.) nusiteikę vėl nacionalizuoti visą bendrojo lavinimo sistemą“, – pasakojo svečias.
Taip pat diskutuota apie mokyklų renovacijos, gimnazijų mokytojų priedų, išeitinių kompensacijų mokytojams, specialiųjų pedagogų, apmokėjimo mokytojams už kelionę į darbą problemas.
Susitikimo pabaigoje ministras buvo paklaustas apie šakos kolektyvinio susitarimo pasirašymo perspektyvą. „Svarstysim, aš negaliu atsakyti ar taip, ar ne. O šiaip tai…. tada mes, žinot, turėsim kokių dvidešimt tokių susitarimų…“, – atsakė D. Pavalkis ir paprašė visus pasiūlymus ir klausimus pateikti ministerijai raštu.
Pritarė vienijimuisi stiprinant centrą
„Iš ministerijos lyg ir nėra priešpriešos, ji lyg ir teikia Seimui pasiūlymus, bet iš esmės nieko negali. Klausimas mums – ar mes galime padėti ministerijai stumti svarbius klausimus?“, – apibendrindamas įspūdžius klausė LŠDPS pirmininkas A. Navickas. LŠDPS atstovai kėlė vienijimosi klausimą: ar kolegos iš Lietuvos mokytojų ir Lietuvos krikščioniškosios darbuotojų profesinių sąjungų nemano, kad sujungus tiek žmogiškuosius, tiek finansinius išteklius būtų galima daug efektyviau atstovauti savo nariams?
Išsakyta įvairių nuomonių, bet po netrumpų diskusijų trijų profesinių sąjungų atstovai pritarė vienijimuisi formalizuojant jau esamą Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinių sąjungų centrą. Derybas dėl centro stiprinimo, tolimesnės organizacijos vizijos, bendro finansavimo ir kitų sąlygų ketinama pradėti jau lapkričio mėnesį.
Išrinkti LŠDPS pirmininko pavaduotojai
Vėliau įvyko LŠDPS koordinavimo tarybos posėdis, kuriame patvirtinta 2014 m. veiklos įgyvendinimo priemonių programa, A. Navicko teikimu išrinkti du LŠDPS pirmininko pavaduotojai. Jais tapo Panevėžio miesto ir Kaišiadorių rajono susivienijimų vadovai Erika Leiputė-Stundžienė ir Vytautas Silvanavičius.
