Tėvų patarimas – verčiau paskaityk gerą knygą – nūdienos paaugliui dažniausiai yra visiškai neveiksmingas ir beprasmis. Tačiau, pasirodo, kad knygų skaitymas ne tik praplečia akiratį, bet ir saugo nuo depresijos, kuri prasideda jau paauglystėje. Neseniai Pitsburgo (JAV) universiteto tyrėjai nustatė, kad perdėtas muzikos klausymasis yra vienas jaunuolių melancholijos rizikos veiksnių.
Daugiau kaip du mėnesius tyrėjų komanda savaitgaliais nuolat bendravo su 106 jaunuoliais, iš kurių 46 sirgo klinikine depresija. Tyrėjai daug kartų netikėtai skambindavo kiekvienam tiriamajam, klausdami, ar jis tą akimirką yra užsiėmęs kuria nors šių veiklų, kaip televizoriaus žiūrėjimas, muzikos klausymasis, žaidimas kompiuteriu, naršymas internete, žurnalo ar laikraščio sklaidymas bei knygos skaitymas. Tada buvo apskaičiuota, kaip dažnai konkrečia medija naudojosi kiekvienas tiriamųjų.
Į akis krenta du tyrimo rezultatai. Visų prima tie jaunuoliai (tiek vaikinai, tiek merginos), kurie savo laisvalaikiu dažniausiai klausydavosi muzikos, buvo aštuonis kartus labiau linkę į depresiją nei tie, kurie muzikos klausydavosi retai. Antra, tyrėjai nustatė, kad tie, kurie dažniausiai būdavo užklumpami skaitantys knygą, dešimt kartų mažiau buvo linkę į depresiją nei tie, kurie grožinės ar mokslinės literatūros knygą į rankas paimdavo itin retai. Mokslininkų duomenimis, kitos medijos ryškesnės įtakos depresyvumui ar jo nebuvimui neturėjo.
Kalbant apie muzikos ir depresijos sąsają tyrėjams dar nėra visiškai aišku, kas buvo pirmiau – „višta ar kiaušinis“. Kol kas nėra nustatyta, ar depresyvūs žmonės klausosi daugiau muzikos tam, kad palengvintų savo liūdesį, ar perdėtas muzikos klausymasis gali sukelti depresyvią nuotaiką, ar šie dalykai daro abipusę įtaką vienas kitam. Intuityviai turėtų atrodyti, kad muzikos klausymasis kaip tik pataiso nuotaiką ir sukelia džiaugsmą, nei priešingai – ją pablogina.
Tačiau, pasak Londono Roehamptono universiteto psichologo Changizo Mohiyeddini, taip būti neprivalo. Jis nustatė, kad liūdnai nusiteikę žmonės linkę klausytis liūdnos muzikos. Jie muzikos klausosi ne todėl, kad išsivaduotų nuo blogos nuotaikos, bet tam, kad muzikoje atrastų atbalsį savajai melancholijai. Juos guodžia muzika, atspindinti jų nuotaiką, šiems jaučiantis emociškai prastai tiek vidiniame tiek išoriniame pasaulyje. Juk niekas nesiklauso užstalės dainų, kai jaučiasi tikrai apgailėtinai.
Pitsburgo universiteto tyrėjų studijos rezultatas, kad knygų skaitymas veiksmingai padeda sumažinti polinkį į depresyvią nuotaiką – džiugi staigmena. Jis prieštarauja senam prietarui apie drovią ir vienišą „knygų žiurkę“, kuri bėga į fantazijos pasaulį, nes realiame gyvenime neranda draugų. Priešingai – knygos veikiau įkvepia drąsą gyventi, nei bėgti nuo gyvenimo.
Parengta pagal „Psycholgie heute“
