Pora sako, kad juos šiam savotiškam iššūkiui pastūmėjo draugai. Jie dažnai dalindavosi idėjomis, kaip būtų galima padaryti ką nors gero ir įdomaus vaikams. Kai pirkdavo kalėdines dovanėles savo vaikams, pagalvodavo, kad būtų smagu šia šviesia nuotaika pasidalinti su jos stokojančiomis šeimomis.
Pora sako, kad vaikų nebenaudojamus, pamirštus, bet dar gerus žaislus atiduodavo Pabiržės ambulatorijoje gydytoja dirbančiai Šarūno mamai. Ši žaisliukus išdalindavo savo mažiesiems pacientams.
Vėliau abu pagalvojo – kiek galima gyventi idėjomis, reikia patiems imtis veiklos. Nutarė sujungti norą sukurti versliuką ir džiaugsmą švente pasidalinti su kitais.
Šarūnas sako, kad prieš tampant Kalėdų seneliu reikia labai norėti juo būti, jausti, ko vaikai trokšta, mokėti įgyti jų pasitikėjimą.
Aplankė šeimas
Artėjant šventėms Mantė sakė pasitarusi su savivaldybės administracijos direktoriumi Vytautu Džėja ir paprašiusi, kad seniūnijų darbuotojai praneštų apie šeimas, auginančias vaikus, kuriems Kalėdų senelis – itin retas, bet laukiamas svečias.
Šią savaitę Kalėdų senelis su savo pagalbininke aplankė Pabiržės seniūnijoje gyvenančią moterį, kuri viena augina dvejų metų vaikelį. Taip pat aplankė šešiametį astma sergantį berniuką, kuris nelanko darželio ir mokyklos.
Senelio su pagalbininke laukė ir daugiavaikė šeima, kurioje auga šeši bernukai ir dvi mergaitės.
Kalėdų senelis rengiasi aplankyti ir Papilio seniūnijoje gyvenančius tris vaikučius, gyvenančius tik su tėveliu.
Mantė ir Šarūnas sako, kad per šventes jie turi daug darbų. Juos pasikvietė ne tik Biržų, bet ir kaimyninio Pasvalio rajono mokyklos, vaikų darželiai. Teks dalyvauti ir vienos įmonės darbuotojų šventiniame renginyje.
Pora vaikams yra paruošusi ne tik pasakojimą apie šventes ir Kalėdų senelio buitį. Vaikai dalyvauja įvairiuose žaidimuose, pasakoja, ko išmokę per metus.
„Smagiausia, kai matai patenkintų vaikų šypsenas, kai išeinant mažieji jau nebebijo drąsiai spausti rankos. Jautiesi „prisikrovusi” gerų emocijų”, – kalba Mantė.
Pora sulaukė draugų, kolegų palaikymo. Žaislų vaikams atkeliavo net iš Marijampolės.
Tiesa, girdėjo ir skeptikų kalbų – kas jiems iš to, kam leisti pinigus automobilio kurui, gaišti laiką…
Į tokias kalbas nekreipiantys dėmesio. Sako, svarbiausia – kad Kalėdų senelio norai būtų nuoširdūs. Ir tikėti, kad Kalėdų senelis yra.
Trūksta pramogų mažiesiems
Šeimą sukūrę buvę bendraklasiai, baigę „Aušros” vidurinę mokyklą, studijavo Kaune. Augina du vaikus – 8 metų Arną ir 4 metukų Robertą.
Sako, gyvena kaip ir visos jaunos šeimos. Nors butą pavyko nusipirkti gana nebrangiai, tačiau turi ir paskolų, gyvena „iš algos”.
Prieš Kalėdas pora pastebėdavusi, kaip Biržuose trūksta Kalėdų seneliais galinčių būti žmonių.
Dažnai dėl niekų pykstančių suaugusiųjų miestelyje itin trūksta pramogų mažiesiems. Tad patys stengdavosi jų trūkumą kompensuoti.
Ramanauskų šeimos narių gimtadieniai būna teminiai. Net Mantės 30 metų jubiliejus virto trimečių vaikų susibūrimu, o Šarūno gimimo diena virto Helovyno vakarėliu. Tą daryti nutarė, kai nusibodo rutina – per šventes susėsti prie stalo ir nieko neveikti.
Į šiuos žaidimus, pasak pašnekovų, noriai įsitraukdavo ir jų draugai su šeimos nariais.
Kai Mantė pasirūpino verslo liudijimu, ją pažįstantys žmonės nustebo. Juk ji dirba valstybės tarnyboje, o čia – aktorinė veikla, diskotekų organizavimas…
Mantė sako, kad darbas su vaikais jai – ne naujiena. Ji pusę metų dirbo Papilio pagrindinėje mokykloje chemijos mokytoja.
„Manau, kad per tą laiką vaikų pasitikėjimą užsitarnavau – jie buvo pradėję klausinėti, ar negalėčiau būti jų klasės auklėtoja”, – kalba M. Ramanauskienė.
Vėliau, laimėjusi konkursą Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų skyriaus specialisto pareigoms, mokytojo darbą paliko.
Kalėdos – šeimos šventė
O kas yra Kalėdos jų džiaugsmą nešantiems Ramanauskams? Ar jų vaikai dar tiki Kalėdų seneliu?
Šarūnas sako, kad per praeitas šventes Arnas lyg ir sutiko, kad senelis yra. Kartu su šeimos nariais seneliui kepė ir po eglute dėjo imbierinius sausainius, pylė pieno. Bet po švenčių tėvams pareiškė, kad dovanėles perka jie…
Jo sesė, pasak tėvelių, senelio labai laukia, juo tiki, ir labai tam ruošiasi. Mergaitė tikisi sulaukti knygutės, lėlytės, piešimo reikmenų…
Kaip ir kasmet, Kalėdų karnavalui mama vaikams pasiūs kostiumus. Sako, pirktinių nepripažįstanti.
Tiesa, Kalėdų senelio kostiumą pora įsigijo iš Anglijos per interneto svetainę. Norėjo, kad jis būtų kuo natūralesnis. O Snieguolės apdaras jau pačios Mantės pasigamintas.
Pora sako, kad per Kalėdas svarbiausia yra šeima. Abi šventiškiausios metų dienos praeina lankantis pas Biržuose gyvenančius jųdviejų tėvus. Pas Mantės tėvus atvažiuoja sesers šeima, kuri augina keturis vaikus. Pas Šarūno – atvažiuoja du dar broliai. Brangiausia, ką vieni kitiems gali padovanoti, – tai skiriamas laikas.
Biržiečių Kalėdų senelio ir jo Snieguolės svajonės – labai žemiškos. Kad visi būtų sveiki, kad juos suptų geri žmonės ir nuoširdūs draugai.
„Žinoma, kaip ir visiems mums daug ko trūksta. Bet valgyti turime. Vadinasi, gyvename gerai, galime ir su kitais pasidalinti”, – kalba Mantė ir Šarūnas Ramanauskai.
Jurgita Vitkauskienė
Šiaurės rytai
