Lapkričio 3 d. įvyko Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinė-rinkimų konferencija. Joje be organizacijose išrinktų delegatų dalyvavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus, mero patarėjas Romualdas Kubiakas.
Susivienijimo pirmininku dar vienai trejų metų kadencijai vienbalsiai perrinktas Vytautas Silvanavičius.
Veiklos ataskaitoje Vytautas Silvanavičius be kita ko kalbėjo ir apie gana unikalų reiškinį rajone: trišalę švietimo tarybą. Tiesa, savivaldybei, ugdymo įstaigų vadovams ir darbuotojams atstovaujantiesiems ne visada pavyksta susitarti; kartais darbuotojų pusė nepritaria kokiam nors sprendimui, tačiau jis vis tiek priimamas pritariant kitoms dviem šalims. Atsitinka ir taip, kad ne visada vadovams atstovaujančioji šalis vykdo jau priimtus sprendimus. Tačiau iš esmės, anot pirmininko, švietimo trišalė taryba yra ta vieta, kurioje pavyksta pasiekti ir nemažai darbuotojams palankių sprendimų.
Vytautas Silvanavičius pasidžiaugė augančia naryste (naujos organizacijos įsikūrė lopšelyje-darželyje „Žvaigždutė“, Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje), padėkojo gausiai protesto akcijose bei streikuose dalyvavusiems kaišiadoriškiams.
Rajono meras savo sveikinimo kalboje informavo susirinkusiuosius apie savivaldybės planus centralizuoti ūkio veiklas, buhalteriją, t. y. siekį, kad kad ugdymo įstaigos užsiimtų tik ugdymu. Jis taip pat pabrėžė, kad rajono ugdymo įstaigų vadovams keliami aukšti reikalavimai, tačiau gavus signalų esą savivalda pasirengusi daryti mikroklimato tyrimus mokyklose. Vytenis Tomkus teigė suprantąs, kad profsąjungoms sunku derėtis su vyriausybe, ministerija, tačiau, anot jo, jeigu „ten būtų priimti tinkamai sprendimai, švietimo situacija šalyje pagerėtų“.
Vėliau ugdymo įstaigų profesinių organizacijų lyderiai pristatė savo veiklą, kylančias problemas. Ne vienas jų pabrėžė, kad savivaldybei požiūrį į rajono švietimo įstaigas reiktų keisti.
Su tuo sutiko ir mero patarėjas. Jo teigimu, į rajono tarybą išrenkami žmonės, kurie yra toli nuo švietimo reikalų. Ta proga jis padėkojo Vytautui Silvanavičiui, kuris „dirba didelį darbą savo veikla įrodinėdamas švietimo svarbą“.
Romualdas Kubiakas taip pat pastebėjo, jog ten, kur yra profesinės sąjungos, daugiau demokratijos, skaidrumo ir geresnis mikroklimatas. „Ir savivaldai lengviau, kai išdiskutuotas klausimas viduje“, – kalbėjo mero patarėjas, pažadėjęs visas profesinių sąjungų atstovų išsakytas pastabas bei klausimus perduoti merui.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas pasidžiaugė, kad aktyvus susivienijimas neleidžia savivaldybės valdžiai „snausti“. Jis įteikė padėkos raštus aktyviausioms susivienijimo atstovėms: Kaišiadorių meno mokyklos profsąjungos pirmininkei Daivai Pilkienei, Žiežmarių gimnazijos profesinės organizacijos pirmininko pavaduotojai Nijolei Kudrešovai, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos profesinės organizacijos pirmininkei Aušrai Černiauskienei, Kaišiadorių lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ profesinės organizacijos pirmininkei Janinai Bataitienei.
LŠDPS pirmininkas oponavo mero išsakytai idėjai mokyklas išlaisvinti nuo su ugdymu nesusijusių reikalų. „Iš pirmo žvilgsnio lyg ir gražu, visos paslaugos perleidžiamos verslininkams, bet turime praktinių pavyzdžių, kurie parodo, kad verslas nesavanaudiškai nesielgia, jam rūpi komercija, todėl dažniausiai nukenčia paslaugų kokybė“, – kalbėjo jis ir kvietė būti budriais bei stebėti, ar tikrai planuojami sprendimai bus geri. Andriaus Navicko teigimu, pvz., Švenčionyse šiemet savivaldybė grįžo prie valytojų etatų, nes perdavus valymo paslaugas privačioms įstaigoms, šios aplaidžiai žiūrėjo į darbą ir nenorėjo prisiimti atsakomybės.
LŠDPS pirmininkas pakomentavo ir etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio kūrimo peripetijas. Viltys, kad mokytojams būtų pradėta mokėti už visus atliekamus darbus, dūžta pamačius, kokius projektus rengia Švietimo ir mokslo ministerija. Pasak jo, kuriamame modelyje matyti pavojus, kad mokytojams gali tekti dirbti 28 kontaktines valandas per savaitę. „Akivaizdu, kad valdžia kitaip įsivaizduoja atlyginimų kėlimą: sumažinti 7-10 tūkst. mokytojų, o likusiems išdalinti pamokas. Taip ir uždirbs jie tą 1000 eurų „ant popieriaus“. Juolab kad bus leidžiama mokytojams dėstyti visus dalykus“, – svarstė Andrius Navickas.
Kalbėdamas apie švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį jis pabrėžė, jog pirma reiktų išsiderėti palankų mokytojams etatinį darbo apmokėjimo modelį, o paskui pasirašyti susitarimą. „Mus spaudžia įsipareigoti, kad pritartume naujam modeliui iš principo, o paskui neva derinsim. O jeigu nesuderinsim? Jeigu ministerija nesutiks su mūsų pasiūlymais? Labai tikėtina, kad mums nepavyks, o kas toliau?, – retoriškai klausė pirmininkas. – Aš už sutartį, bet turinys turi būti tinkamas“. Jo teigimu, profesinės sąjungos sutartį galėtų pasirašyti tik tada, jei valdžia įsipareigotų konkrečiai kelti atlyginimus.
