Į gabalus draskomos gimnazijos bendruomenė neturi teisės net pareikšti, kad jai tai nepatinka

2012-06-05

Nors prie švietimo reformos prisiliečia visi, kas tik netingi, svarbiausias – mokyklų bendruomenių – balsas lieka neišgirstas. Reorganizuojama Vilniaus Senvagės gimnazija jau metus džiaugiasi gimnazijos statusu. Tačiau pasiektą rezultatą temdo reformos spragos: žemesniųjų klasių mokytojai metami į bedarbių gretas, o 1-8 klasių mokinių tėvai priversti savo vaikus palikti perpildytose mokyklose. Pasak Senvagės gimnazijos vadovų, vietos po mokyklos stogu užtektų visiems, tačiau niekas to negirdi.

Mokinius lauk

Už viską reikia mokėti. Turbūt taip būtų galima apibūdinti situaciją, į kurią mokyklas įstūmė švietimo reforma. Vilniaus Senvagės gimnazija „išsigryninti“ turi laiko iki 2015 m., tas reiškia, kad iki to laiko mokyklos koridoriuose neturi likti nė vieno mažamečio. Visų 1-8 klasių mokinių tėvai priversti dairytis naujų mokyklų, tuo tarpu Senvagės gimnazija, kurioje gali sutilpti 870 mokinių, liks pustuštė.

„Nuo naujų mokslo metų nerenkame pirmų klasių, bet jų ir taip jau nebeturime 3 metai. To link ėjome žingsnis po žingsnelio. Dabar lieka tik dvi ketvirtos klasės. Tačiau jau į 5 klasę mokiniai išeis į kitas mokyklas. Kitos gimnazijos turi „motinines“ mokyklas, mūsų bėda yra ta, kad tokių neturime“, – situaciją nupasakojo įstaigos direktorė.

Bendruomenės negirdi

Tačiau gimnazijos direktorė Ana Staniukienė apgailestavo, kad į mokyklos bendruomenės prašymus valdžia neatsižvelgė. „Mes prašėme, kad progimnaziją ir gimnaziją leistų laikyti po vienu stogu. Mūsų gimnazijos pajėgumas yra 870 mokinių. O kai liksime gryna gimnazija, turėsime apie 500 vaikų. Laikyti abi mokyklas po vienu stogu yra realu ir ekonomiška. Juolab kad Antakalnio mokyklai yra tas leista, mums – kažkodėl ne. Argumentų mums niekas nepateikė“, – su apmaudu pasakojo gimnazijos direktorė.

Toks sprendimas nuskriaudė ne tik gimnaziją, bet ir jos mokinius bei mokytojus. „Aš kaip mokyklos vadovė bandau suprasti tą švietimo reformą, bet ji kartais skaudžiai paliečia. Tėvams yra sudaryta daug nepatogumų. Artimiausia yra Šv. Kristoforo progimnazija. Ji bus perkrauta.

Pamirštamas ir žmogiškasis faktorius, kur eis mokytojai? Jiems nėra numatytos naujos darbo vietos“, – su kartėliu pasakojo A.Staniukienė.

Niekas nekaltas

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys patvirtino, kad tokia galimybė – palikti progimnaziją ir gimnaziją po vienu stogu – yra. Tačiau savo pageidavimus mokyklos bendruomenė turi reikšti miesto savivaldybei.

„Tai yra steigėjo kompetencijos reikalas. Tik tiek galiu pasakyti. Šituo atveju komitetas yra niekuo dėtas. Mums galima priekaištauti tuo atveju, jei nėra tobulas švietimo įstatymas. O švietimo įstatyme yra numatytos visokios galimybės, bet atsakomybė yra steigėjų“, – rankas nusiplovė Seimo narys.

Tačiau metamos atsakomybės šiuo atveju neprisiėmė ir Vilniaus savivaldybė, atkirsdama esą pati bendruomenė norėjo gimnazijos statuso, tas šiuo metu ir vykdoma.

„Mokyklos bendruomenės sprendimas buvo reorganizuoti mokyklą į gimnaziją, tad palaipsniui mokykla „grynins“ gimnazijos klases. Mokinius, kurie mokėsi mokykloje iki dabar ir kurių klasės nekomplektuojamos, priima Pliaterytės bei Kristoforo progimnazijos“, – teigė Švietimo departamento direktorius Gintaras Petronis. Jis išsisuko nuo klausimo, kodėl į mokyklos bendruomenės prašymą palikti po vienu stogu progimnaziją ir gimnaziją nebuvo atsižvelgta.

Šiemet rugsėjį sostinėje bus vykdomos šios pertvarkos:

A.Vivulskio ir J.Lelevelio mokyklų sujungimas, veiks sujungta J.Lelevelio mokykla

Antakalnio mokyklos padalijimas į gimnaziją ir progimnaziją

M.Dobužinskio ir Lukiškių mokyklų sujungimas, veiks sujungta M.Dobužinskio-Lukiškių mokykla

RESPUBLIKA