LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimo konferencija „Švietimo reforma: pasekmės ir įtaka šiuolaikinėje visuomenėje“ vyko 2009 vasario 20, Klaipėdoje, J.Karoso muzikos mokykloje
Renginyje dalyvavo: LR Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienė, Socialinių reikalų ir darbo ministras Rimantas Dagys, LR Seimo narys Valentinas Bukauskas, ŠMM sekretorius Alvydas Puodžiukas, ŠMM , SADM ministrų, Klaipėdos mero patarėjai. Konferencijoje Mokytojų sąjungos vardu kalbėjo šios profesinės sąjungos Jurbarko skyriaus pirmininkė Birutė Genienė. Renginyje dalyvavo apie 200 pedagogų, profesinės sąjungos aktyvas iš LŠDPS Žemaitijos regiono. 
Konferenciją vedė LŠDPS Klaipėdos miesto susivienijimo atstovės. Renginio pradžioje šeimininkės pasakė trumpą kalbą. „Švietimas turi ne tik ugdyti, bet ir mokyti prisiimti atsakomybę. Pedagogai žmonės, kurie ne tik deklaruoja gražias idėjas, bet jas įgyvendina kiekvieną dieną. Rūpestis dėl švietimo ateities ir subūrė mus čia, į Žemaitijos konferenciją,“ – sakė konferencijos vedančioji.
Renginio dalyvius pasveikino Klaipėdos m. J.Karoso muzikos mokyklos auklėtiniai, atlikę kelis kūrinius.
Pirmam pasisakymui žodis buvo suteiktas LŠDPS pirmininkui dr.Aleksui Bružui. Organizacijos lyderis kalbėjo trumpai: „ Susirinkom po kelių audringų mėnesių, po neblogų pasiekimų, pradedam nuo Žemaitijos. Tarp ministerijos ir mūsų atsirado kažkokia trintis . Švietimo ministro konfrencijoje nėra. Blogai. Jis buvo kviestas, tačiau atsakymo negavome. Dėkingas, kad atvažiavo Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys, Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienė. Neblogai atrandam bendrą šneką su jais. Kaip toliau seksis spręsti mūsų reikalus, priklausys nuo mūsų pačių. Jei leisimės mindžiojami, nesiseks. Dabar savivaldybėse vyksta judėjimai su tinklo pertvarka. Nuo jūsų priklausys tolimesni pasiekimai“.
Pasisakius mūsų organizacijos pirmininkui A.Bružui, kalbėjo LR Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienė: „ Sveiki. Trumpai. Nesijaučiu mokytojų konferencijos svečiu, nes kiekvienas žmogus susijęs su mokykla. Bendravimas, buvimas su mokytojais būtinai reikalingas. Mums to reikia labiau, kad žinotumėm, kas vyksta žemutinėje grandyje. Nesame atitrūkę nuo švietimo reikalų. Važinėjam po rajonus ir bendraujam su mokytojais. Sprendimus priima savivaldybės, apskritys ir ministerija. Koks dialogas tarp jų, toks ir rezultatas. Šiandien norim išklausyt Žemaitijos regiono atstovus. Išgirsti problemas ir spręsti. Kiekvienas atstovaujam politinę jėgą, dirbam visose grandyse. Bendrai dirbdami galime padaryti, kad mokytojo profesija būtų įvertinta ne vien pinigais, bet ir autoritetu . Linkiu konferencijos dalyviams gero darbo.“
Sveikindamasis SADM ministras Rimantas Dagys kalbėjo: „ Mieli mokytojai. Dėkoju profesinei sąjungai už pakvietimą. Gal ne visi klausimai lies mūsų ministeriją, bet visi valstybėje sprendžiami klausimai glaudžiai susiję, todėl man, kaip vyriausybės kabineto nariui, norisi žinoti kas vyksta. Vyriausybė daug padarė, kad stabilizuotų situaciją. Tai didžiulis krūvis. Atlyginimai pakelti. Didžiąją dalį įsipareigojimų įvykdėm, nors kitur taupėm. Visi turime galvoti, kaip geriau sutvarkyt sistemą, kad ji būtų geresnė. Laikotarpis ne pats geriausias. Man kaip buvusiam profesinių sąjungų pirmininkui visada malonu bendrauti su profsąjunga. Sveikinu jus ir sėkmės darbe“.
Po ministro pasisakymo Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius A.Puodžiukas kalbėjo nuotaikingai: „Laba diena. Pirmininkas aštriai kalbėjo apie Švietimo ir mokslo ministrą, bet jam prasidėjo renginiai susiję su Aukštojo mokslo reforma. Ten taip pat svarbu. Pasistengsime viską perduoti ministrui, kad sprendimai būtų daromi. Džiaugiuosi, jei anksčiau tarp profsąjungos ir ministerijos buvo įtempti santykiai, tai šiandien gana šilta. Matau kad socialinis dialogas geras.“
Pirmasis pranešimą skaitė LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas. „Aklai perkėlę skirtingą Europos šalių patirtį, mes negaunam to ko reikia. Švietimo sistema turi būti grindžiama mūsų mentalitetu, remiamasi mūsų ilgametėmis tradicijomis.“
„ŠMM sekretorius Alvydas Puodžiukas visur spėja, bet mes iš ministro taip ir negavom atsakymo, dalyvaus konferencijoje, ar ne. Tai nėra pilnavertis socialinis dialogas, “ – prieš skaitant pranešimą teigė Eugenijus Jesinas. „ Įvertinus švietimo reformos situaciją, jaučiama įtempta jos stadija. Nusprendėme taikiai parodyti švietimo blogąją pusę,“ – sakė jis.
Žemaitijos lyderio pranešime, “REFORMŲ RATAS SUKASI“ , pagrindine tema buvo socialinio dialogo tarp mūsų organizacijos su Švietimo ir mokslo ministerija ir vietos savivaldybių tema. Regiono susivienijimo pirmininkas palietė švietimo reformos analizės reikalingumo, neoliberalizmo žalingumo švietimo sistemai, biurokratijos išvešėjimo, mokinių drausmės įvedimo klausimus. „ ŠMM nepasitiki mokytoju. Švietimo sistema sudėtinga. Daug modelių, bet ar tinka mums ? Linkiu tikro dialogo, darbo, kuris įneštų gero vėjo į socialinių santykių demokratizavimą,“ – pabrėžė LŠDPS Žemaitijos susivienijimo lyderis Eugenijus Jesinas.
Judyta Čejauskienė savo pranešime „ŠVIETIMO REFORMOS IŠDAVOS ARBA APIE TAI , KIEK ŠVIETIMO REFORMA TARNAVO KURIANT GRYNĄJĮ KAPITALIZMĄ“ pabandė įvardinti dvidešimt metų trukusios švietimo reformos didžiausias nesąmones. Pačios didžiausios : profilinis mokymas, kaimo mokyklų naikinimas, nereglamentuota tinkamai direktorių veikla. „Streikų metu tyliai išaugęs dukart mokymo įstaigų vadovų atlyginimas jau viršija savivaldybių merų atlyginimą. Tai rodo požiūrį.“ – teigė J.Čejauskienė. Toliau nesąmonėmis įvardinta mokyklų pertvarka, paini švietimo reglamentacija. „Kraupu , kai skaičiuojami pinigai ir mokinių galvos, o ne sielos,“ – savo kalbą tęsė pirmininkė. „Grąžinkim vaikus iš pakelių, juk net indėnai turi savo rezervatą. Išspręskim direktorių pavaldumo ir atsakomybės klausimus, o ne palikim šį darbą dirbti profsąjungai. Eikim socialinio dialogo keliu. Streikas irgi kelias,“ – kalbą baigė Judyta Čejauskienė.
Genovaitės Salienės pranešime „MOKYKLŲ TINKLO REORGANIZACIJA KLAIPĖDOS RAJONE“ buvo pažymėta, kad Klaipėdos rajone pertvarka vyksta politikams naudojant ekonominius svertus, žadant mokykloms renovacijas, jog mokyklų uždarymai skaudūs kaimo bendruomenėms. Pirmininkės pavaduotoja kalbėjo apie tai, kad nuolat trūksta krepšelio lėšų atlyginimams, kad mokyklų pertvarkai priešinasi bendruomenės, kad Klaipėdos rajone reorganizacija pradedama įgyvendinti, nors klausimų daugiau nei atsakymų. „Švietimo įstatymo pataisos turėjo būti svarstomos 2007 pavasarį. Nepadaryta. Norėtume ministro nuomonės šiuo klausimu. Kam tada žaisti demokratiją? Nedaug vilties, kad pasakys jog karalius nuogas. Bet viltis miršta paskutinė,“- savo kalbą baigė Genovaitė Salienė.
LŠDPS Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė Birutė Vaičikauskienė: „Gal pakelkim akis nuo ES ir pažiūrėkim į Lietuvą. Tai kas daroma dabar , vargu ar pasiteisins po eilės metų. Čia rusena mažoji Lietuva, alsuoja jos dvasia. Ar išsaugosim ją tūkstantinėj gimnazistų minioj ?“
Birutės Vaičikauskienės pranešimo pavadinimas „DĖL VIDURINIŲ MOKYKLŲ AKREDITACIJOS KLAIPĖDOS RAJONE”. Prieš pasisakymą buvo pademonstruotas „ PRANEŠIMO ŽEMĖLAPIS.“
Pranešėja savo kalboje, remdamasi mokyklos kurioje dirba pavyzdžiu, nagrinėjo švietimo ugdymų įstaigų akreditacijos peripetijas. „ Problemos, su kuriomis susiduria Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinė mokykla yra rimtos. Ar vidurinė mokykla taps gimnazija ar liks pagrindine neaišku. Priekulės miestelis yra prie kelio į Klaipėdą. Vaikai pradėjo važinėti į uostamiestį ir mokykla nebeišsilaiko.“ – teigė Birutė Vaičikauskienė.
Vaida Kasmauskienė, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos profsąjungos pirmininkė: „Kas dar nešasi tiek planų kaip mokytojas ? Vietoj „darom tą ir tą”, parašytų tikslą. Ar politikai nešasi planus su „darom tą ir tą” ? “
Vaidos Kasmauskienės pranešimas buvo pavadintas „ŠVIETIMO BEI SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS KLAUSIMAI.” „Ar gali kas suskaičiuoti, kiek planų padaryta per dvidešimt darbo metų ? Vėl ir vėl ilgalaikiai ir trumpalaikiai planai ? Kodėl negalime dirbti pagal mums patogius planus ?“ – savo kalboje retoriškai klausė V.Kazlauskienė. „ Mokytojai nebepajėgia aprėpti naujų planų. Švelniai nutylima, kad pedagogai dirba po du su puse etato. Labai daug programų. Tačiau jei mokytojas neparašė, reiškia nieko nenuveikė.“ Kalbėtoja taip pat aptarė materialinę mokymo bazę, palietė mokinio krepšelio aktualumo jos atstovaujamai gimnazijai problemą. „Tai tik keli faktai iš realybės šou, kuris vadinamas šiandienos gimnazija,“- savo kalbą baigė pranešimo skaitytoja.
Lina Truščinskienė, Klaipėdos rajono Priekulės vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja: „Didėjant reikalavimams švietimui, įvertinimo procesas vis svarbesnis.“
Lina Truščinskienė skaitė pranešimą ” PRADINIO UGDYMO MOKSLEIVIŲ VERTINIMAS.“ „Mokiniai turi mokytis visą gyvenimą, bet be gebėjimo įsivertinti nebus nieko,“- kalbėjo L.Truščinskienė. Jos teigimu vertinimas šiandien yra plačiai diskutuojama problema. Pranešėja kalbėjo apie vieningos, palankios tėvams ir vaikams vertinimo metodikos sukūrimo svarbą, teigiamai atsiliepė apie raidinį įvertinimą.
Po pranešėjos Linos Truščinskienės trumpai pasisakė LŠDPS Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkės pavaduotojas Vitalijus Baltutis. Jis iškėlė tarptautinių žodžių gausos vertinimų terminologijoje, vadovėlių atnaujinimo nenuoseklumo nebuvimo, klasių užpildymo problemas. Jo teigimu mokytojai vertinami už pažangą, tačiau mokinio poreikis yra žinios. „Todėl norisi aiškumo. Vertinti žinias, ar pažangą. Turėjom aiškią ir suprantamą visiems sistemą. Pažymys skatina jaunimą,“- kalbėjo Vitalijus Baltutis.
Stanislovas Aukselis LŠDPS Akmenės rajono susivienijimo atstovas teigė: „Mokytojas turi būti apsaugotas nuo kaltinimų nuo ne jo priklausančių švietimo pasekmių.“
Pranešėjas kalbėjo apie mokytojų teises ir pareigas. Anot S.Aukselio, teisių sąrašas labai skurdus ir banalus, o punktų nuostatos aptakios. „Tai patogu ugdymo įstaigų vadovams. Mokytojas nebesusigaudo, kas yra teisė, kas pareiga,“ – teigė S.Aukselis. Pranešėjo nuomone, turi būt įtrauktos ir naujos nuostatos. Pavyzdžiui teisė mokytojui laisvai rinktis, dalyvauti renkant ir rinktis ugdymo įstaigos vadovą, teisė gintis nuo agresyvių mokinių ir jų globėjų, teisę į psichinę sveikatą. Jam turi būti suteikta teisė į trumpesnį pensijinį amžių. Šiuos nuostatos sumažintų teisių ir pareigų disbalansą. „Įstatyminės pareigų formuluotės-domėtis, suteikti ir kitos pasako viską arba nieko,“ – teigė pranešėjas. Teises paprastai gali varžyti direktorius, sakydamas, jog mokytojas turi ne tik teises bet ir pareigas. Kad jas ugdymo vadovai skirtų, ypatingas vaidmuo tenka profsąjungai. „Mokytojas panašus į angelą vienu sparnu, norėdamas pakilti turi apsikabinti, leiskite paklausti ką?“ – savo kalbą pabaigė S.Aukselis.
Irenos Kopeikinienės pranešime „ MOKYTOJAU, KAIP GYVENI ? “ buvo teigiama: „ Krizė. Viltingai laukiame, gal įsijungs atlyginimų didinimo pavara. Bet nebenorime laukti. Įdomu kas daroma, kad mokytojų nemažėtų. Šiais metais į švietimo sistemą atėjo pusė tūkstančio jaunų mokytojų. Ar jie liks dirbti ? Į mūsų rajoną atėjo penkiasdešimt jaunų specialistų. Tik penki dirbti. Tačiau jaunimas juk gali ateiti, tik sugebėkime privilioti,“-kalbėjo I.Kopeikinienė. Toliau pranešėja savo pasisakymą grindė asmenine patirtimi: „ Dirbu intensyviai. Galėčiau taisyti dviejų klasių sąsiuvinius, o turiu penkias. Katastrofiškai didėja specialių poreikių vaikų. Apmokėjimas už darbą su jais stovi vietoje. Pasiūlymai: nustatyti bazinį apmokėjimą už darbo stažą, didinti koeficientus pedagogams, kurių darbas susijęs su specialių poreikių vaikų ugdymu. Laikytis ilgalaikės programos ,“- kalbėjo I.Kopeikinienė.
Laima Juknienė, LŠDPS Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė : „ Tik nuo paties mokytojo priklauso ar vadovas atsižvelgs į jo teises ar ne.“
„Mokytojo statusą apibrėžia pareigų teisių balansas ir atlygis už darbą. Per vieną dieną mokytojui tenka būti aktorium, treneriu, skolintoju, politiku, paslapčių saugotoju ir dar daug kuo,“ – pranešimo pradžioje teigė Laima Juknienė. Pirmininkė aptarė profsąjungos galimybes veikti švietime, mokyklos lygyje: „ Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitikime su mumis pasakė: -„ Kolektyvinės sutartys mokyklose nebūtina. Išgirdę tai net žagtelėjome. Nejau darbo kodekso nuostatos Švietimo ministrui negalioja“. Vėliau savo pranešime L.Juknienė aptarė moksleivių krepšelio panaudojimo problemas.
Savo pranešime „IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROBLEMOS“ (L.Paradnikienė teigė : „Ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą reglamentuoja ŠMM , o atsakingi už jo įgyvendinimą steigėjai. Tai kas atsakingas ?” „ŠMM daug reglamentuoja, tačiau kokiu konceptualiu pagrindu remiasi tie teiginiai ?“ – retoriškai klausė pranešėja, toliau kalbėjusi moksleivio krepšelio tema : ” Mokinio krepšelis buvo reikalingas kai vėlavo atlyginimai. Dabar kita situacija. Išbalansuota krepšelio metodika.” Toliau buvo aptartos ikimokyklinių įstaigų veiklos finansavimo problemos. „Pradėkim nuo mažiausių, jie ateis į vėlesnę ugdymosi pakopą,“- ragino pranešėja.
Pranešėja savo kalboje pirmiausia palietė administracijos santykių su mokytojais problemą. „ Administracijos funkcija – sudaryti saugią darbui ir mokymuisi aplinką. Tačiau vyrauja arogancijos ir pasipūtimo dvasia. Tokioje atmosferoje mokytojui dirbti sunku, traukiasi jo kūrybiškumas. Šios tendencijos persiduoda ir mokiniams. Nemaža dalis vadovų vadovaujasi dar tarybinių laikų elgesio normomis ir nepripažįsta darbuotojų teisių,“ – kalbėjo S.Kajutienė. „Ugdymo įstaigų vadovais tampama neribotam laikui, pagal steigėjo valią. Bendruomenės valia nesvarbi. Mano galva, pirmiausia pretendentai į ugdymo įstaigos vadovus pirmiausia turi pristatyt savo veiklos programą bendruomenei. Tada galima tikėtis prasmingos veiklos,“-teigė Stanislava Kajutienė, pratęsusi pranešimą mokinių motyvacijos tema.” Kodėl negrąžiname drausmės pažymio ? “ – kreipėsi į auditoriją pirmininkė. „Dabartinės ugdymo programos nukopijuotos, jos neparemtos mūsų tradicijomis ir mentalitetu. Privalome kurti savo ugdymo programas,“- kalbėjo S.Kajutienė.
Po pranešėjų pasisakymų žodis buvo suteiktas Mokytojų sąjungos atstovei, šios profesinės sąjungos Jurbarko skyriaus pirmininkei Birutei Genienei. Mokytojų sąjunga, jos pirmininkė konferencijos dalyviams perduoda sveikinumus ir padėką už kvietimą. Tai kas kalbama čia būdinga visai Lietuvai. Renginio svečius B.Genienė paragino „galvoti kaip mažinti popierizmą, nepriešinti reorganizacija mokytojų ir mokyklų“.
Po pranešimų skaitymo vėl kalbėjo konferencijos svečiai.
LR Seimo pirmininko pavaduotoja išsakė savo mintis, kurias sukėlė konferencijos dalyvių pasisakymai: „ Išklausiusi pasisakymus daug ką pasižymėjau. Pritariu išsakytoms mintims dėl tinklo pertvarkos. Mokykla yra tiek švietimo, tiek socialinis, tiek kultūros centras. Naikindami mokyklas naikiname kaimus. Nebus mokyklos, nebus kelių, tinklų . Dabar bendruomenėms neleidžiama pačioms spręsti, kokios mokyklos jos nori, kokios joms reikia. Tą savivaldybės nusprendžia be bendruomenių valios. Direktoriai paprastai pasikviečiami, jiem pažadama darbo vieta. Dažniausiai mokyklų pertvakos susiejamos su investicijomis. Ši praktika nėra gera. Mokyklų pertvarką reikia nuasmeninti ir nupolitizuoti. Dėl popierizmo problemos mokyklose galiu pasakyti tai, kad kažkada mokytoją ateidavo ir įvertindavo inspektoriai. Nemanau, kad atestuoti galima vien popieriais. Mokytojas išskirtinė profesija. Jei mokytojo satusas atitiks darbą, ateis jaunoji karta. Žinoma, daug moksleivio krepšelio panaudojimo problemų. Reikia daug ką keisti.“
„Pasižymėjau konferencijoje keltas problemas,“ – kalbėjo sekretorius. „ Čia išsakomos mintys kiek sutirštinamos. Nesutikčiau, kad Švietimo ir mokslo ministerija kalčiausia dėl visko kas vyksta švietime. Juk yra dar yra tokie veiksniai kaip valstybės valdymas, yra bendruomenės, yra visuomenė,“ – teigė A.Puodžiukas. Vėliau pasisakė pasižymėtomis temomis:
Dėl mokinių drausmės. „Kaip įgyvendinsim drausmės dalykus? Ar izoliuosim mokinius, ar baudą skirsim, kaip mes darysim? Matau pamokų metu vaikščiojančius vaikus. Ar informuojami jų tėvai ? Siūlau pradėt nuo savęs. Susitariam. Jūs pasakysit administracijai, kad apie tokius atvejus informuotų raštinė. Teko buvoti kitose šalyse. Lietuvoje nori eini į mokyklą, nori ne, o Amerikoj vos ne su policija ieško.“
Dėl specialių poreikių vaikų. „Šie vaikai keičia kitų vaikų požiūrius. Sutinku, kad jei jie paskirstomi klasėse po vieną ar du, daroma negerai. Manau, kad turim kalbėti ir daryti taip, kad su specialių poreikių vaikais galima būtų dirbti grupėse, su mokytojais ir jų padėjėjais.“
Dėl mokyklų pertvarkos. „Važinėju po Lietuvą, matau, kad Aukštaitijoje vaikai jau nebežaidžia kamuoliu lauke. Uždarinėjamos mokyklos. Žemaitijoje kiek kitaip. Visagino pavyzdžiu, galiu pasakyti, kad jei susitarimas dėl mokyklų pertvarkos vyktų pagal horizontalų lygį, o ne vertikalų, būtų tikrai puikūs rezultatai.“
Dėl klasės vadovo. „Jei buvo dvi valandos už tiesioginį darbą su klase, tai tai pinigine išraiška yra už keturios valandas, jei klasėje daugiau nei trylika mokinių. Dabar apmokėjimo klausimą už auklėjimo valandas sprendžia direktorius, ne ministras.”
Dėl apmokėjimo už darbą tvarkos. „Taip. Reikia kalbėti apie naują mokytojų darbo apmokėjimo tvarką . 18 kontaktinių valandų etato nėra įvesta. Dabar vyksta eksperimentas. Paklausėme direktorių, jie pasakė kad tęs eksperimentą. Visose mokyklose, kuriose jis vyksta sudarytos kolektyvinės. Sutartys. Vienašališkai direktorius ar savivaldybė nieko negali daryti.”
„ Džiaugiuosi, kad nagrinėjami būsimi švietimo dokumentai, programos. Šios dienos pasisakymuose buvo citatų. Žiūrėkite, mokytojai, į gyvenimo kontekstą. Kad tėvai su mokiniais būtų pilietiški. Turime skatinti tai. Suaugusius galima auklėti per vaikus. Savo ruožtu teigiu, jog socialinis dialogas reikalingas. Mes kvietėme mokyklų komandas mokytis socialinio dialogo. Jei rasime lėšų, tokius apmokymus susikalbėti tęsime. Visiems bus geriau,“- kalbėjo ŠMM sekretorius Alvydas Puodžiukas.
Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Albertas Lakštauskas savo pasisakyme minėjo kuo šiuo metu užimta ministerija. „Konferencijoje išsakytas mintis parsivešim. Po kelių savaičių, mėnesių bandysim įgyvendinti, “ – žadėjo ministro patarėjas.
Anot patarėjo šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijoje vyksta veiklos peržiūra, kurią kontroliuoja ministras. Sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja kaip vyksta darbas ministerijoje. Iki kovo mėnesio bus pateiktos išvados. Mokytojų atestacija yra pagrindinė popierizmo mokyklose priežastis. „Suprantama, kad šis juodas darbas be jūsų pagalbos sunkiai padaromas. Buvo įsibėgėjęs darbas, ir išauginti darbo grupių, įtraukti jūsų žmones į jas nespėjom. Prašome jūsų supratimo,” – kalbėjo A.Lakštauskas.
„Malonu, kad čia vykstanti diskusija diskusija yra tikrovė, tai nėra sutirštinimas,“- kalbėjo LR Seimo narys. „ Taip jau atsitinka, kad informacija yra politizuojama perduodant. Todėl turiu abejonių ar sekretorius perduos, nes nedažnai taip būna. Ir ar patarėjas tikrai sugebės žodį paversti kūnu po kelių savaičių? Kreikitės, mes esam čia ir padėsim seime. Mokyklų pertvarka yra ne vien Švietimo ar Vyriausybės problema. Dabar vyksta sodybų tuštėjimas. Suprantama, kai žmogus, ieškantis integruotis, žiūri ar yra kur kultūros įstaigos, mokyklos, keliai. Su mokyklų pasitraukimu vyks tuštėjimas. Seimas įstatymus priima. Tačiau įstatymų kokybę daugiausia lemia vyriausybė su savo sekretoriais, o seimas tik patvirtina, net gal ir nesigilindamas. Malonu čia būti ir dalyvauti, “- savo pasisakymą baigė Valentinas Bukauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo reikalų ministras Rimantas Dagys:” Ar reikia pradinių klasių mokinį vertinti ar ne ? Reikia.”
Kreipęsis į auditoriją: „Mieli profsąjungiečiai. Visokie jausmai apėmė būnant čia,“ – ministras savo kalbą išskaidė į kelias temas:
Dėl socialinio dialogo. „Esu įsitikinęs, jog nacionalinio dialogo pradžiai reikia, kad iš vienos pusės būtų atvirai aiškiai ir nepataikaujamai kalbama, iš kitos pusės turi būti aiškiai rodomos galimybės. Jei to nėra, pokalbio grandys nutrūksta. Mes turim susitarti ir judėti į priekį. Reikia ne vieno susitikimo ir informacijos. Kai prašom duokit patarimus, jūs matot tik dalį, be kitos pusės, bet tai abipusio nesusikalbėjimo pasekmė. Turim susikalbėt. Mes taip arti nematome kaip jūs. O informacija galime keistis ir tai yra stiprioji mūsų pusė. Nors finansinė padėtis negerėja, turim žiūrėt į priekį. Mes kalbam apie lankstesnius santykius tarp darbuotuojų ir darbdavių. Iš principo tai kelias per kolektyvinius susitarimus. Ruošiamas susitarimų turinys ir valstybiniame sektoriuje. Ne verslo. Turime sutvarkyt ir visiem ministram turi būti aišku, dėl ko turime susitarti.“
Dėl lėšų švietimui skyrimo. „Išlaikėm žymią dalį lėšų didinimui, kai kitoms biudžeto šakoms mažinom. Jie nukentėjo dėl taupymo. Todėl negalima sakyti, kad švietimas yra podukros vietoje. Vyksta mokyklų pertvarka. Nėra vaikų, ugdymo įstaigos bus uždaromos. Niekas neišgelbės. Reikia spręsti gimstamumo ir tautos išlikimo klausimus.“
Dėl mokinio teisių ir pareigų. „Kai mes atsisakėm atsakomybės ir perėjom tik į teises Lietuvoj, teisių pareigų santykis išsibalansavo teisių naudai. Šitą dalyką reikia normalizuoti. Ne vien mokytojas turi rūpintis vaikais. Tam turime skatinti ir šeimas, su visom atsakomybėn. Šiai dienai visa tai prarasta. Vėl reikia atstatinėti. Teigiu, kad tai ir valstybės išgyvenimo klausimas. Su profsąjungom reikia susitarti, turime pasakyti vieni kitiems ko norime.“
Dėl pensijinio amžiaus. „Yra Vyriausybės nuostata, kad mokytojai galėtų eiti į pensiją sulaukę 55 metų, nors tuo klausimu ministrų kabinetas nėra priėmęs jokio sprendimo.“
Dėl renovacijos. „Švietimo įstaigų renovavimas yra verslo gelbėjimo paketo dalis.“
„Mes socialinės būtybės ir tai stimulas mokytis. Balai ir pažymiai yra visiems suprantami. O žodžių raizgalynė vertinant , nieko nepakeičia. O dėl vaikų teisių ir pareigų aš ieškau sąjungininkų. Laikas pradėti kalbėti ne tik apie teises bet ir apie pareigas visiems. Jei nėra pareigų, nebelieka atsakomybės, “ – pasisakymą baigė SADM ministras Rimantas Dagys. Konferencijos pabaigoje renginio dalyviai dalyviai bendru sutarimu priėmė REZOLIUCIJĄ.
ŽEMAITIJOS REGIONO SUSIVIENIJIMO
KONFERENCIJA
KLAIPĖDA
2009-02-20
REZOLIUCIJA DĖL PROFESINĖS SĄJUNGOS VAIDMENS ŠVIETIMO REFORMOJE
IR JOS VEIKLOS BŪDŲ
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo konferencijos dalyviai, įvertinę šiandien besiklostančią situaciją švietimo sistemoje, pastebi nemažai problemų, kurios ne tik stabdo pažangą, neleidžia optimaliai organizuoti moksleivių ugdymo proceso, bet ir pažeidžia mokyklų bendruomenių bei pedagogų teises.
Konferencijos dalyviai konstatuoja, kad pagrindinės problemos yra:
- Švietimo ir mokslo ministerijos bandymai suardyti vidurines mokyklas ir vienašališkai sutvarkyti mokyklų struktūrą;
- Neaiškumas dėl pedagogų etatinio darbo apmokėjimo įvedimo;
- Nepakankamas mokyklų finansavimas;
- Pažeidimai pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos proceso organizavime;
- Mokytojų darbo krūvio didėjimas ir darbo sąlygų blogėjimas;
- Konstruktyvaus socialinio dialogo stoka ŠMM santykiuose su LŠDPS.
LIETUVOS ŠVIETIMO DARBUOTOJŲ PROFESINĖ SĄJUNGA MATO ŠIUOS MINĖTŲ PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDUS
1. Dėl mokyklų tipo:
a) beatodairiškai nekeisti dabar esančios mokyklų struktūros, o siekiant švietimo plėtros, mokyklų tinklo įvairovės ir visuotinio prieinamumo, palikti vidurinę mokyklą kaip mokyklos tipą, kurį reglamentuoja LR Švietimo įstatymo 41 str. ir atsisakyti prievartinės mokyklų akreditacijos (iš 2008-05-31 forumo rezoliucijos);
b) sudaryti realias galimybes pačiai bendruomenei spręsti apie mokyklos tipą, netaikant finansinio spaudimo dėl esamo mokyklos statuso;
c) visi mokyklų restruktūrizacijos projektai turi būti derinami su švietimo darbuotojų profesine sąjunga.
2. Dėl pedagogų etatinio darbo apmokėjimo įvedimo:
a) nustatyti moksliškai pagrįstas pedagogo darbo ir laiko, reikalingo jam atlikti, normas;
b) trūkstant lėšų, etatinį pedagogų darbo apmokėjimą įvesti palaipsniui;
c) keisti dabartinę pedagogų darbo apmokėjimo sistemą į socialiai teisingesnę, kuri leistų pakelti pedagogų statusą visuomenėje ir užtikrintų profesijos patrauklumą jauniems pedagogams;
d) naują darbo apmokėjimo sistemą įvesti suderinus su švietimo darbuotojų profesine sąjunga.
3. Dėl švietimo įstaigų finansavimo:
a) tobulinti moksleivio krepšelio metodiką, kadangi jos taikymo sėkmė priklauso nuo atskirų regionų specifikos, kurią nusako ekonominio, socialinio, kultūrinio gyvenimo lygis, infrastruktūra, savivaldybės politika švietimo atžvilgiu ir kt.;
b) padidinti moksleivio krepšelio lėšas, skirtas mokymo priemonių įsigijimui, siekiant užtikrinti reikiamą ugdymo kokybę;
c) reikalauti, kad savivaldybės skirtų pakankamai lėšų mokyklos aplinkos finansavimui;
d) įteisinti išeitinių kompensacijų mokėjimą iš savivaldybių kaip švietimo įstaigų steigėjų;
e) peržiūrėti ikimokyklinių bei papildomo ugdymo įstaigų darbuotojų darbo krūvius ir darbo užmokestį, įvertinant darbo sudėtingumą, atsakomybę ir svarbą visuomenėje, įvedant ugdytinio krepšelį;
f) profesinės sąjungos organizacijos privalo principingai kontroliuoti švietimui skirtų lėšų panaudojimą.
g) gerinant ugdymo kokybę sutaupytas MK lėšas palikti švietimo įstaigų disponavimui. ŠMM teikti atitinkamas pataisas dėl savivaldybių biudžeto sandaros 5 str. pakeitimo.
4. Dėl pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos proceso organizavimo:
a) mokyklų vadovams griežtai laikytis Pedagogų atestacijos nuostatų ir nedaryti dirbtinių kliūčių pedagogams tobulinti kvalifikaciją bei atestuotis aukštesnei kategorijai;
b) profesinės sąjungos organizacijos privalo reikalauti, kad mokyklų vadovai pagal paskirtį naudotų lėšas, skirtas pedagogų kvalifikacijai tobulinti.
5. Dėl mokytojų darbo krūvio didėjimo ir darbo sąlygų blogėjimo:
a) nebedidinti mokytojų darbo krūvio: įvairių planų, ataskaitų rašymo, privalomo vidinio audito vykdymo ir pan., vadovaujantis LR ŠMM ministro įsakymu;
b) nustatyti vieningą visoje Lietuvoje moksleivių pažangos ir pasiekimų fiksavimą, įvedant vienodas vertinimo knygeles I-IV klasėse;
c) III-IV klasėse nustatyti dešimtbalę vertinimo sistemą, kuri padėtų moksleiviams pasirengti dalykinei sistemai;
d) didinti moksleivių ir jų tėvų pareigų bei atsakomybės santykį, įteisinti moksleivių elgesio vertinimą pažymiu, teisiškai įtvirtinant šias sąvokas LR švietimo įstatyme (dalis iš 2008-05-31 forumo rezoliucijos);
e) ŠMM įteisinti reglamentuotas, vieningas mokinių elgesio ir pareigų taisykles bendro lavinimo švietimo įstaigose bei numatyti atsakomybę už jų nesilaikymą, darant atitinkamas pataisas LR Švietimo įstatyme;
f) mažinti pedagogų, turinčių 30 m. pedagoginio darbo stažą, pensinio amžiaus ribą iki 55 m., didinant jų pensijų išmokas iki 60% pareiginės algos; (iš 2008-05-31 forumo rezoliucijos – punktas 4.3)
g) švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše nustatyti tarifinių atlygių koeficientus pedagogams, turintiems 20, 25 ir 30 metų pedagoginio darbo stažą ;
(iš 2008-05-31 forumo rezoliucijos – punktas 4.5).
h) įteisinti privalomą mokytojų ir moksleivių sveikatos ir gyvybės draudimą darbo metu švietimo įstaigų steigėjo sąskaita;
i) įgyvendinant mokinių ir auklėtinių skaičiaus mažinimo politiką grupėse, klasėse, mokyklose bei ikimokyklinio ugdymo įstaigose pagrįsti šiuos pokyčius realiu švietimo įstaigų finansavimu, mažinant maksimalų ugdytinių skaičių;
j) reglamentuoti švietimo įstaigų vadovo darbo kadenciją ir taikyti rotacijos principą. Už švietimo įstaigos vadovo skyrimą turi būti atsakinga ŠMM.
6. Dėl socialinio dialogo:
a) siekiant užtikrinti kokybišką ugdymo procesą ir saugias sąlygas pedagogams bei ugdytiniams paritetiniais pagrindais plėtoti socialinį dialogą su politinių institucijų bei savivaldos, kaip švietimo įstaigų steigėjų, atstovais;
b) siekiant esminių pokyčių švietimo politikoje vystyti konstruktyvų bendradarbiavimą su LR ŠMM, inicijuojant darbo grupes, kuriose būtų realiai sprendžiamos problemos, įvardytos švietimo profsąjungos rezoliucijose.
LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas
