Netyla diskusijos dėl mokymosi birželio mėnesį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl nuo 2018-ųjų mokslo metų prailginimo moksleiviams sako, jog toks sprendimas buvo priimtas, kad pagerėtų akademiniai pasiekimai ir dėl rekomendacijų iš tarptautinių ekspertų. Tačiau moksleiviai ir mokytojai tikina – ilgesni mokslo metai nereikalingi, kadangi dėl to labiausiai kenčia mokytojai ir moksleiviai, o prailgintas ugdymo procesas nedaro įtakos mokymosi kokybei.
„Ką veikiame baigiantis mokslo metams? Žinote… užmušinėjame laiką“, – kalbėdama apie mokymą(si) birželio mėnesį LRT.lt sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) narė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Jankeliūnienė.
L. Jankeliūnienė
Mokytoja sako, kad birželį suprastėja mokymosi kokybė ne tik dėl prasto lankomumo ir karščių.
„Darbas labai dažnai nebūna prasmingas, nes mokytojai būna labai užsiėmę – jie turi vykdyti egzaminus, prasideda pagrindinė egzaminų sesija“, – įvardija L. Jankeliūnienė.
A. Navickas
LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko teigimu, mokymasis birželį – pamokų imitavimas.
„Birželį dažnai mes turime karščius ir tikrai rimtų temų negalima dėstyti ir palikti mokslo metų pabaigai. <…> Mokinių kankinimas, kurio metu galėtų jie galbūt galėtų skaityti knygą namuose ir tikrai būtų didesnė pridėtinė vertė“, – LRT.lt sakė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.
Primename, kad š. m. liepos 4 d. Žinių radijo laidoje ,,Dešimt balų”, apie tai, ar pailginti mokslo metai pagerino mokyklos lankomumą ir mokymosi rezultatus, taip pat diskutavo LŠDPS pirmininko pavaduotoja Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė.
,,Devynerių metų laikotarpis turėtų būti pakankamas, kad šita priemonė, jeigu ji būtų paveiki, būtų atnešusi tam tikrų rezultatų. <…> Bet aš manau, kad šitas pokytis neturėjo labai lemtingos įtakos akademijos pasiekimams. Netgi atvirkščiai – man atrodo, mokslas birželio mėnesį atnešė gerokai daugiau problemų negu pridėtinės vertės. <…>
L. Bručkienė
Vienas dalykas, kad visiškai neužtikrinamos higienos normos, kai prasideda birželio mėnesį pamokos. Kabinetuose būna gerokai virš 30 laipsnių karščio,<…> langai atidaryti, durys atidaros – nepadeda, lauke šešėlių, medžių ne tiek daug. Koks lauke mokymasis ir kokia ugdymo kokybė, sunku pasakyti. Kaip yra nuotoliu ugdymo kokybė, jau irgi esame išbandę ir žinome, kad ji nėra tokia, kokia turėtų būti.
Edukacijos, kurias mums siūlo… Tai gerai, kad miestas turi galimybių, Visa kita susiję su finansais. Rajonų mokytojos sako, kiek aš galiu ant to paties piliakalnio 10 metų vesti tuos pačius vaikus kiekvieną birželio mėnesį”, – laidoje sakė LŠDPS pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė.
L. Bručkienės nuomone, ilgesni mokslo metai blogai paveikė mokinių psichinę sveikatą.
,,Tai kad jie ateina vieną dieną į mokyklą, o kitą dieną turi eiti į nuotolį arba ateiti vėliau, arba eiti kažkur į edukaciją, kuri juos domina arba nedomina, arba dar prašyti tėvų, kad jie sumokėtų už tą edukaciją… Jie yra visiškai išsibalansavę ir iš tikrųjų tas mokymasis tampa kartais išties imitaciniu. Ir net jeigu sako, kad priklauso tiesiog nuo mokyklos, mokytojų, mes kalbėkime apie sistemą Lietuvoje – ne apie kažkokį mokytoją, ne apie konkrečią mokyklą, o apie visą sistemą. Sistemoje ir vaikams, ir mokytojams yra blogai birželio mėnesį.
O <…>kai bus tarpiniai, praktiškai tie vaikai išvis neis į mokyklas, todėl, kad jose vyks egzaminai. Baisu man pagalvoti, tai kokie bus žmogiškieji ištekliai. Mes klausėme, bet negavome atsakymų, ar yra paskaičiuota, koks poreikis kiekvienai ugdymo įstaigai, kiek mokytojų turės dirbti tarpiniuose ir kiek galės organizuoti tą netradicinį ugdymą, ir kokia ten bus kokybė, ir kokia bus prasmė. Tai man atrodo, yra labai daug problemų.<…>
Tai pritarčiau, kad labai daug problemų išsispręstų, jeigu mokslo metai baigtųsi birželio pradžioje ir tada prasidėtų egzaminų sesija. Tai šitoje vietoje, jeigu aš neapsirinku, estų pasiekimai yra gerokai aukštesni, jų mokslo metai baigiasi birželio mėnesį ir tada prasideda jau visi patikrinimai. Nebūtinai daugiau yra geriau. Svarbu, ne kiek laiko mokomasi, o kaip mokomasi”, – kalbėjo L. Bručkienė.
Teigiama, ar trumpinti mokslo metus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija spręs rugsėjį.
Daugiau šia tema skaitykite ir žiūrėkite:
- Švietimo bendruomenė ilgesnių mokslo metų taip ir neprisijaukino: „Užmušinėjame laiką“ LRT.lt 2024.07.22
- Ar pailginti mokslo metai pagerino mokyklos lankomumą ir mokymosi rezultatus? Žinių radijas. 10 balų. 2024-07-04
- LŠDPS pirmininko pavaduotoja L. Bručkienė: ,,Mokslas birželio mėnesį atnešė gerokai daugiau problemų negu pridėtinės vertės” lsdps.lt 2024-07-05
