Kad Darbo partiją domina švietimo ir mokslo ministro postas, DP lyderis Viktoras Uspaskichas žurnalistams pareiškė sekmadienio vakarą.
Į kalbas, kokie galėtų būti DP kandidatai į švietimo ir mokslo ministrus, partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys nesileidžia. „Kada bus pasiskirstyta, kokios partijos kokias pozicijas gauna, tada ir bus padaryta. Dabar to iki galo nėra padaryta, todėl jų ir neskleidžiame“, – teigia jis.
Pasak V. Gapšio, kiekvienai galimai ministerijai numatyta po 2-3 kandidatus, tačiau jų kandidatūrų kol kas neaptarė nei partijos prezidiumas, nei taryba. V. Gapšys neneigė, kad tarp kandidatų į švietimo ir mokslo ministrus – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas.
Kokie būtų „darbiečių“ prioritetai švietimo sferoje? DP programoje numatyta atsisakyti krepšelių sistemos, trumpinti studijas, mokyklas tverti tvoromis, visose mokyklose įvesti internetą.
Pasak V. Gapšio, dėl krepšelių sistemos naikinimo partneriai praktiškai sutaria, tai numatyta ir alternatyviojoje Vyriausybės programoje. „Dėl studijų trumpinimo tose srityse, kur tai yra įmanoma, lygiai taip pat, atrodo, nėra didelių problemų. O dėl mokyklų bendrojo saugumo – nereikėtų to traktuoti kaip vien aptvėrimo tvoromis – yra bendras mokinių saugumo užtikrinimas, šis klausimas kompleksinis. Manau, čia irgi prieštaravimo nebus ir visos būtinos priemonės, kad mokiniai saugiai jaustųsi mokyklose, bus panaudotos“, – kalbėjo DP vicepirmininkas.
V. Gapšys atkreipia dėmesį į neišspręstą privačių aukštųjų mokyklų finansavimo klausimą. Politiko manymu, jų finansavimas turėtų būti leidžiamas Konstitucijoje. „Privačios aukštosios mokyklos lygiai taip pat yra valstybės dalis, jų niekur neišmesi, jos atlieka svarbią misiją, tad reikia rasti visiems priimtiną modelį, kaip finansavimas turi būti suskirstytas ir reikiami specialistai būtų paruošti“, – sakė V. Gapšys.
Studijos nekainuos daugiau 2000 Lt?
„Ir mes, ir „darbiečiai“ kalbame apie studijų įmokos įvedimą – tai būtų studijų mokesčio sumažinimas ir įmoka tiems, kurie dabar turi mokėti visą studijų kainą. Tai leistų užtikrinti didesnį aukštojo mokslo prieinamumą“, – apie socialdemokratų ir „darbiečių“ programų panašumus kalba socialdemokratas Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Vaitkus.
Per metus minėta įmoka neturėtų viršyti 2000 Lt. Šiuo metu maždaug pusės studentų mokslus finansuoja valstybė, likusieji už studijas moka visą kainą – nuo kelių iki keliolikos tūkstančių per metus.
R. Vaitkus atkreipia dėmesį, kad tie, kurie prasčiau išlaikė stojamuosius ir įstojo į mokamą vietą, nebūtinai yra prastesni – galbūt jiems tą dieną nepasisekė. Socialdemokrato manymu, minėti studentai tampa kitokie pradėję mokytis – būna stropesni, geriau mokosi.
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į problemas mokyklose. „Kyla baisios socialinės problemos, kada mokyklų tinklas iš esmės ardomas. Ir viskas dėl vieno kvailo užsispyrimo, kad reikia turėti dvi ar tris paralelines klases – tai įkalta akreditacijos nuostatose. Pasimetusios mokyklos, pasimetę mokytojai, pasimetę tėvai nežino, kaip bus su vaikeliais, kurie penktą ryto turi keltis, kad pėsčiomis nueitų į išvežiojimo vietą, iš kurios dar valandą ar pusantros važiuoja. Štai kur bėda, reikia dabar diskutuoti, ką galime padaryti ir pripažinti, kad buvo padarytos milžiniškos klaidos tinklo pertvarkoje, įvedant profiliavimą“, – dėstė R. Vaitkus.
R. Vaitkus nesureikšmina to, kurios partijos atstovas taps ministru.
„Vis tiek politika bus bendra, nes Vyriausybės programa bus bendra. Ir visai nesvarbu, kuris asmuo sėdės ŠMM. Svarbiausia, kad Vyriausybės politika būtų įgyvendinta būtent tokia“, – teigė jis.
DELFI
