Nuo praėjusios savaitės vienas laikinai einančio direktoriaus pareigas Aleksandro Kirilovo skubotas ir neapgalvotas sprendimas Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje ir visame mieste sukūrė krizinę situaciją.
Gimnazijos mokytojai, solidarizuodamiesi su atleista mokytoja ir išreikšdami savo nepasitenkinimą A.Kirilovo autoritarišku valdymu, kuriuo jis žemino ir menkino mokytojus, nustojo vykdyti ugdymo procesą.
Užuot iš karto sprendusi situaciją, Alytaus miesto savivaldybė ir miesto vadovai ilgą laiką vengė prisiimti atsakomybę bei stojo ginti laikinai einantį pareigas direktorių, nors buvo akivaizdu, kad situacija gimnazijoje yra nevaldoma.
Tam, kad apskritai būtų pradėtas dialogas tarp mokytojų, juos žeminusio laikinai einančio direktoriaus pareigas Aleksandro Kirilovo ir Alytaus miesto savivaldybės, į procesą kaip mediatorius turėjo įsitraukti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Būtent ilgametė profesinės sąjungos patirtis sprendžiant kolektyvinius konfliktus ir ryžtas leido susodinti abi puses prie iš tiesų lygiaverčių derybų stalo bei parengti galimus sprendimo būdus.
Pirmiausia sutarta, kaip siūlė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, kad Aleksandras Kirilovas bus nušalintas nuo gimnazijos direktoriaus pareigų. Tai sudarys sąlygas į darbą grįžtantiems mokytojams jaustis saugiai ir atnaujinti ugdymo procesą.
Tačiau Meilės Platūkienės klausimas taip ir nebuvo išspręstas. Sutarta tik tai, kas ir taip buvo planuota – kad atleista mokytoja savo teises gins teisiniu keliu. Iš galutinio susitarimo savivaldybė išbraukė poziciją, kurią pats Alytaus savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis buvo išsakęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje: „Jūs kreipkitės, eikite teisiniu keliu ir jeigu darbo ginčų komisija nustatys, kad direktorius priėmė blogą sprendimą, ji grįš į darbą.“
Tame pačiame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje LŠDPS kalbėjo ir inicijavo Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalies ir Darbo kodekso 58 straipsnio pakeitimus. Šios problemos jau seniai buvo pūliuojanti žaizda visame Lietuvos švietime. Deja, tik išviešinus šią situaciją ir kilus krizei Alytuje pradėta rimčiau kalbėti apie mokytojų saugumą nacionaliniu mastu. Šių pataisų tikslas – užtikrinti, kad panašios situacijos ateityje nepasikartotų, o darbuotojas, įrodęs savo nekaltumą ir norintis grįžti į darbovietę, galėtų tai padaryti.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas dėkoja visiems Alytaus pedagogams, kurie matydami neteisybę nėjo dirbti už šiuos mokytojus ir taip neleido sukurti iliuzijos, kad problema išspręsta. „Tai parodė visų mokytojų tvirtą vertybinę laikyseną“, – pabrėžia A. Navickas.
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojai per šias dvi savaites parodė ne tik profesinį solidarumą – jie priminė visai Lietuvai, kad mokytojo orumas nėra derybų objektas. Kai valdžia delsia, kai bandoma nutylėti neteisybę, būtent bendruomenės principingumas tampa jėga, kuri priverčia keistis.
Ši istorija Alytuje baigiasi susitarimu, tačiau ji turėtų tapti pamoka visoms savivaldybėms: su mokytojais negalima kalbėti jėgos kalba. Švietimo bendruomenė moka ir dirbti, ir mokyti, bet prireikus – moka ir apginti savo orumą.
