Balandžio 19 d. įvyko dar vienas ir paskutinis derybų dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties posėdis. Suderintą sutarties projektą Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teiks svarstyti Vyriausybei bei prašys įgaliojimo ją pasirašyti.
Sužinojusi apie derybų pabaigą pasveikinti derybininkų su „pirmosios darbo dalies pabaiga“ atvyko švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Džiaugiuosi bendro darbo rezultatais, bet dar turime nemažai nuveikti: sutarties projektą teiksime Vyriausybei, šiuo metu rengiama penkerių metų pedagogų darbo užmokesčio didinimo programa, o pasirašius sutartį imsimės etatinio darbo apmokėjimo tvarkos“, – sakė ministrė.
Artimiausiu metu rinksis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) koordinavimo taryba, kuri svarstys parengtą švietimo šakos kolektyvinės sutarties projektą ir spręs, ar jai pritarti.
Baigiant derybas
Derybų pabaigoje šalys dar derino punktą, reglamentuojantį vaikų skaičių klasėse ir ikimokyklinių įstaigų grupėse. Profesinės sąjungos, vardan mokymo ir ugdymosi sąlygų gerinimo siekiančios sumažinti mokinių skaičių, reikalavo, kad sutartyje būtų įrašytas konkretus skaičius. Tuo tarpu ministerijos atstovai tvirtino, jog esą jokiais tyrimais nėra įrodyta, kad mokinių skaičius klasėse lemia mokymo kokybę. Taip pat minėtas argumentas, jog jeigu Vyriausybė sutartyje „pamatys pinigus“, tai projektas „strigs“.
LŠDPS pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius replikavo, jog ir dabar nėra įrodyta, kad šiuo metu reglamentuotas vaikų skaičius yra optimalus. Be to, jo teigimu, kolektyvinė sutartis turi būti konkreti, o ne deklaracijų rinkinys, antraip ji bus bevertė.
Galiausiai susitarta dėl tokios formuluotės:
Per tris mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo datos inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių didžiausią mokinių skaičių klasėje ir ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėje, pakeitimų rengimą siekiant sumažinti mokinių skaičių.
Ilgai diskutuota ir dėl profesinių sąjungų inicijuotos nuostatos, kuri turėtų pažaboti ugdymo įstaigų vadovų piktnaudžiavimą, kai nesudaromas pakankamas darbo krūvis esamiems mokytojams, o į darbą priimami nauji. Balsavimu pritarta tokiam punktui:
Sudarant darbo sutartį dėl mokytojo pareigų šalys sulygsta dėl konkretaus darbo užmokesčio ir/ar darbo valandų skaičiaus per savaitę. Švietimo įstaigos vadovas darbo krūvio skirstymą/skirstymo tvarką derina su darbuotojų atstovais ir negali priimti naujų darbuotojų, jeigu dirbantiems to dalyko ar ugdymo srities mokytojams nesudaromas sutartyje numatytas darbo krūvis.
Balsuojant už visą švietimo šakos kolektyvinės sutarties projektą, susilaikius LŠDPS ir „Sandraugos“ derybininkams, balsų dauguma projektui pritarta.
Dar apie atlyginimus
Vėliau diskutuota apie ŠMM profesinėms sąjungoms ir atitinkamoms ministerijoms derinti pateiktą Pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos projektą. Arši diskusija užvirė dėl skirtingo supratimo apie pedagogų darbo užmokesčio dydį. Ministerijos teigimu, mokytojai Lietuvoje gauna daugiau nei šalies darbo užmokesčio vidurkis (tokius skaičius pateikia Statistikos departamentas), tuo tarpu profesinių sąjungų atstovai su tuo nesutiko teigdami, jog pedagogų atlyginimų dydžių apibendrinimo metodika yra ydinga.
Pagal minėtą ŠMM parengtą programą pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai turėtų būti didinami vidutiniškai po 5 proc. nuo šių metų rugsėjo ir 2017 m. sausio. Vėliau, kasmet iki 2020 m., koeficientai kiltų po 5 proc.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams nuo šių metų rugsėjo tarnybinius koeficientus siūloma didinti papildomai vidutiniškai 5 proc., nuo 2018 sausio – dar tiek pat, o 2019 ir 2020 – po 10 proc.
Profesinių sąjungų atstovai išreiškė norą, kad bendrojo ugdymo pedagogų atlyginimai augtų sparčiau. Pasiūlyta į programą įrašyti, jog nuo 2017 m. rugsėjo koeficientai kiltų papildomai dar 7 proc., taip pat ir visais kitais metais iki 2020 m. kiekvieną rugsėjį papildomai atlyginimai didėtų po 7 proc.
Tame pačiame posėdyje paviršutiniškai apsvarstytas (nes gautas tik tą pačią dieną) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtos biudžetinio sektoriaus darbo apmokėjimo sistemos pertvarkos nuostatos, kurios jau teikiamos svarstyti Vyriausybės strateginiame komitete.
Diskusijose abi pusės konstatavo, jog SADM rengiamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas bus labai žalingas pedagogams. Kadangi, anot ŠMM atstovų, į jų pastabas kolegos iš SADM neatsižvelgia, nutarta šiam darbui sutelkti abiejų šalių – ministerijos ir profesinių sąjungų – jėgas.
Informacija apie ankstesnį derybinį posėdį striapsnyje „ŠMM konkrečių skaičių kolektyvinėje matyti nenori”.
LŠDPS inf.