Kokia yra mokytojų pozicija dėl grįžimo į darbą?
Nuotolinis mokymas pareikalavo daug tiek psichologinių, tiek fizinių jėgų iš mokytojų, ir tikrai norėtųsi kuo greičiau mokytojams grįžti į mokyklas. Visgi mokykla yra pagrindinė vieta, kur galėtų vėl plisti virusas. Taigi mokytojai mano, kad sveikata ir saugumas yra svarbiausi dalykai. Yra labai stipriai abejojama, ar apskritai reikėtų šiemet grįžti į mokyklas ir labiau linkstama prie to, jog darbas mokyklose šiais mokslo metais ir turėtų baigtis nuotoliniu būdu.
Kodėl jūs sakote, jog mokyklose virusas galėtų plisti daug sparčiau?
Yra daug mokyklų, kuriose mokosi virš tūkstančio mokinių. Tose vietose susirenka daug vaikų iš skirtingų šeimų. Matome, kaip virusas labai lengvai persiduoda ir kiek naujų viruso židinių atsiranda. Vaikų susibūrimas mokykloje galėtų sudaryti sąlygas tai viruso bangai atsinaujinti.
Koks yra nerimas dėl mokytojų amžiaus, nes mes girdime iš Sauliaus Skvernelio taip pat, kad yra dalis mokytojų, kurie pagal amžių patenka į rizikos grupes?
Lietuvoje mokytojo profesija ilgą laiką nebuvo ir nėra patraukli. Todėl Lietuvos mokytojai yra vyriausi Europos Sąjungoje. Mokytojams ir patiems kyla nerimas dėl sveikatos ir saugumo. Jie tikrai atsargiai vertina tiesioginį darbą mokykloje. Dauguma jų netgi nenorėtų vykdyti ir vertinti egzaminų dėl to, kad jaučiasi nesaugiai.
Man įdomu, ar įmanomas koks vidurinis kelias, nes dabar, ką girdžiu iš jūsų, tai jūs sakote – arba taip, arba kitaip. Ar gali tie mokytojai, kurie yra vyresni ir nerimauja dėl savo sveikatos, dirbti iš namų ir mokyti moksleivius nuotoliniu būdu, o tie, kurie jaučiasi saugesni, galėtų grįžti į klases jau dabar, galbūt birželį, arba dar anksčiau?
Aš manau, toks variantas mokykloms yra sunkiai įgyvendinamas, nes viena dalis mokytojų eitų į mokyklas ir dėstytų gyvai, kiti mokytų nuotoliniu būdu. Reikėtų sudaryti kitokius pamokų tvarkaraščius ir kad vaikai turėtų sąlygas taip mokytis. Tai sunkiai įgyvendinama. Būdavo karantinas ar kiti atvejai, kada nedidelė mokinių ar mokytojų dalis sirgdavo ir tas ugdymo procesas išsibalansuodavo. Todėl mes galvojame, kad turėtų būti visiems mokytojams vienodai vienaip arba kitaip (mokyti nuotoliniu būdu arba grįžti į mokyklas). Reikėtų vertinti situaciją ir apsispręsti.
Bet jūs sutinkate, kad mokykla yra ne tik buvimas klasėje? Mokykla yra ir socializacija, ir motyvacija, ir daugybė kitų dalykų. Ar jūs nebijote, jog moksleiviai, ypač gabiausieji, turės tokias išsilavinimo spragas, kurių nebebus galima užpildyti po kelių mėnesių?
Be abejo, sutinkame su jūsų teiginiais. Bet kad birželio mėnuo, dvi trys savaitės galėtų kažkaip pakeisti situaciją ir turėtų didesnį poveikį, sunkiai tikėtina. Juk kai pernai buvo dideli karščiai birželio mėnesį, ugdymo procesas nevyko: jis buvo orientuotas į projektinę – edukacinę veiklą, o ne į patį mokymąsi.
Pokalbio įrašą su LŠDPS pirmininku Andriumi Navicku laidoje „Info diena“ galite peržiūrėti paspaudus čia – nuo 37min. 47sec.
