Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje – ypač problematiška švietimo dalis, vis dėlto tai – ne itin populiari diskusijų tema. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Asta Baukutė mano, kad sutvarkius šią švietimo grandį, turėsime mažiau problemų ateityje.
Be to, Seimo narė įsitikinusi, kad kokybiškas šių paslaugų teikimas didintų visuomenės mentalitetą, mažintų emigraciją ir nedarbą.
Seime surengusi apskritojo stalo diskusiją „Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje – nei kokybės, nei kiekybės?“, A. Baukutė dalyvius skatino koncentruotis į pagrindinius ikimokyklinio ugdymo kokybę ir kiekybę lemiančius veiksnius: vaikų saugumą, sveikatą, tėvų lūkesčių pateisinimą, tenkančio dėmesio pakankamumą, (ne)tinkamą ugdymą, darbuotojų kompetenciją, ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, darbuotojų atlyginimus, skiriamą finansavimą, vaikų skaičių, tenkantį vienam pedagogui, ir darbuotojų nekontaktines valandas.
Diskusijoje bendru sutarimu nutarta, kad ikimokykliniam ugdymui reikalinga viena strategija ir institucijų bendradarbiavimas. „Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio“ valdybos narė Rasa Paulavičienė teigė, kad į Sambūrį ypač dažnai kreipiasi su ikimokyklinio ugdymo problemomis susidūrę ir sutrikę tėvai, nežinantys, kur kreiptis pagalbos, kadangi nėra reglamentuota, kas valstybėje už tai atsakingas.
Šiuo metu Švietimo įstatyme numatyta, kad tėvų pageidavimu ikimokyklinis ugdymas vyksta pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir kad savivaldybė privalo turėti optimalų programų teikėjų tinklą, tačiau ji nėra įpareigota.
Didmiesčiuose itin dažnai kyla vietų trūkumo ikimokyklinio ugdymo įstaigose problema, tačiau savivaldybės teisinasi lėšų stygiumi, trukdančiu statyti naujus darželius ar steigti naujas grupes.
Tiesa, vietų trūkumo ar apskritai darželių nebuvimo, ypač kaimo vietovėse, problemą bandoma spręsti lengvinant sąlygas privačių darželių kūrimuisi, tačiau, pasak R. Paulavičienės, šiuo atveju lūkesčiai nepateisinti, kadangi didesnė privačių darželių pasiūla nepaskatino jų lankymo mokesčio mažėjimo. Taip pat tenka apgailestauti, kad besikuriantys darželiai neturi jokių mokestinių lengvatų.
Diskusijoje dalyvavę savivaldybių atstovai didžiausia problema įvardijo lėšų trūkumą. Kaip galimą šios problemos sprendimą Kalvarijos savivaldybės meras Valdas Aleknavičius ir kiti dalyviai akcentavo tikslinių valstybės dotacijų poreikį ikimokykliniam ugdymui.
Pastebėta, kad praėjusiais metais įvestas ikimokyklinio ugdymo krepšelis situaciją pakreipė į gerąją pusę, tačiau finansavimo problemų neišsprendė. Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė pabrėžė, kad švietimo ir mokslo ministrui reikėtų pakoreguoti Biudžeto sandaros įstatymą, taip pat turėtų atsirasti ir infrastruktūrinė pagalba, daug tikimasi iš Europos Sąjungos paramos.
Diskusijoje itin daug emocijų kėlė neadekvatus ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų darbo užmokestis. Atkreiptas dėmesys, kad darželių pedagogų darbas ypač atsakingas, tačiau ministro įsakymu reglamentuotas tarnybinio atlyginimo koeficientas visiškai neatitinka darbo. A. Baukutė pridūrė, kad nedidelis atlyginimas už turimą išsilavinimą ir sunkų darbą neskatina siekti aukštojo mokslo. Pastebėta, kad keliami išsilavinimo reikalavimai tokie pat kaip ir mokytojams, o atsakomybės netgi tenka daugiau, tačiau mokytojų koeficientai vis dėlto didesni. Dalyvių nuomone, Vyriausybė turėtų į tai atsižvelgti ir padidinti koeficientą.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams tenka susidurti ir su kita labai aktualia problema – grupėje prižiūrimų vaikų skaičiumi. Auklėtojų teigimu, optimalus vaikų skaičius – 16, tačiau auklėtojoms tenka prižiūrėti po 20, o kartais ir daugiau mažylių vienu metu, o tai gali lemti ugdymo kokybę. Papildomo pedagogo įdarbinimas mažintų ir nedarbą.
Diskusijoje taip pat aptartas ir ikimokyklinukų saugumo klausimas. Buvo pasiūlyta visuotinio ikimokyklinukų draudimo idėja. Svarstyta, kad turėtų būti ne tik sveikatos, bet ir fizinis draudimas. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovės taip pat užsiminė ir apie vidinį saugumą, kadangi, Įstaigos atliktų patikrinimų duomenimis, yra ir be higienos pasų veikiančių darželių.
Diskusijoje išsakyta ir idėja „legalizuoti“ aukles. Socialinio ir emocinio ugdymo instituto direktorės Daivos Šukytės nuomone, turėtų būti sudarytos realios galimybės krepšeliams „eiti paskui vaiką“, t. y. kad juo būtų galima kompensuoti dalį auklės darbo apmokėjimo išlaidų. Pastebėta, kad tai būtų naudinga ir valstybei mokesčių atžvilgiu. Be to, pasitaiko atvejų, kai vaikas ugdomas namuose, tad buvo iškelta idėja, kad krepšelis būtų taikomas kiekvienam vaikui, nepaisant to, kur jis ugdomas.
Kalbėdami apie ikimokyklinio ugdymo kokybę, dalyviai išreiškė ir nuogąstavimus, kad kaimo mokyklose pusė vaikų – su specialiaisiais poreikiais, ir apskritai net ir miestų mokyklose kiekvienais metais į mokyklą žengia vis „baisesni“ mokiniai, nežinia, kur išugdyti – namuose are ugdymo įstaigoje. Ilgame problemų ikimokyklinio ugdymo įstaigose sąraše paminėtas ir įstaigų savivaldos trūkumas, kadangi į ugdymą turėtų būti įtraukiami ir tėvai, ir darbuotojai, tačiau šiuo metu tai – sunkiai veikianti sistema.
Išklausiusi visų pasisakymus, nusiskundimus, nuomones, A. Baukutė inicijuos ikimokyklinio ugdymo klausimo aptarimą Seime, iškeldama pačias aktualiausias problemas, ir kartu su kitomis atsakingomis institucijomis ieškos sprendimų.
