Kovo 8-11 dienomis vyko tarptautinis mokytojų profesijos aukščiausiojo lygio susitikimas ISTP 2026, kuriame Lietuvai atstovavo LŠDPS atstovas tarptautiniams santykiams Alius Avčininkas ir tarptautinių ryšių vadovė Danguolė Pilipavičienė.
Į 16-tąjį Tarptautinį švietimo forumą (ISTP 2026) „Keičiant kryptį: Mokytojai ir mokiniai ateities mokykloje“ – Taline, Estijoje, susibūrė švietimo ministrai ir švietimo profesinių sąjungų lyderiai iš 20 pasaulio valstybių.
ISTP 2026 organizavo Estijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija ir Estijos švietimo personalo sąjunga (EEPU), bendradarbiaudami su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bei Tarptautiniu švietimu (EI) – pasauline profesinių sąjungų federacija, vienijančia mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų organizacijas iš viso pasaulio.
Šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra platforma, skirta dialogui tarp vyriausybių, mokytojų ir jų profesinių sąjungų apie tai, kaip stiprinti valstybines švietimo sistemas, mokytojo profesiją ir užtikrinti kokybišką švietimą visiems bei kartu ieškoti sprendimo būdų.
Švietimo ministrų ir švietimo profsąjungų dialogas buvo sutelktas į tris viršūnių susitikimo temas: besikeičiančią mokytojo profesiją, pedagogų ir mokyklų vadovų autonomiją bei dirbtinį intelektą ir švietimo technologijas.
Diskusijose apie besikeičiančią mokytojo profesiją buvo pabrėžta, kad švietimas tebėra tvirtai susijęs su esminiais mokytojo ir mokinio santykiais. Dalyviai pripažino pasaulinį iššūkį, susijusį su mokytojų įdarbinimu ir išlaikymu, o profesinės sąjungos pažymėjo, kad pagrindinės to priežastys yra nepakankami atlyginimai ir nepagrįstai didelė darbo apkrova.
Pasitikėjimo stiprinimo svarba buvo pagrindinė diskusijų apie pedagogų ir mokyklų vadovų autonomiją išvada. Nors politikos nuoseklumas yra būtinas pasitikėjimui sistemomis stiprinti, bendradarbiavimu grindžiama autonomija sistemoje yra pagrindas mokykloms, kurios visuomenei rodo demokratijos pavyzdį.
Nors visos šalys sutiko, kad mokytojai ir toliau lieka kokybiško švietimo pagrindas, paaiškėjo esminių skirtumų dėl to, kaip – ir kokiu mastu – jos planuoja integruoti dirbtinį intelektą į savo pamokas. Vyriausybės buvo labiau linkusios įžvelgti galimybes, o mokytojai ir jų profesinės sąjungos pasisakė už atsargesnį požiūrį ir ragino įvesti daugiau reguliavimo. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl dirbtinio intelekto poveikio mokinių kognityviniam vystymuisi. OECD švietimo ir įgūdžių direktorius
Andreas Schleicher įspėjo apie mokinių „kognityvinį perkėlimą“, kai naudojamas dirbtinis intelektas.
Lietuvos delegacijos narys LŠDPS atstovas Alius Avčininkas pranešime sakė: ,,Kai mes kalbame apie mokytojo autonomiją, tai skamba labai gerai teoriškai. Tačiau realybėje mokytojas dažnai paliekamas vienas. Mokyklose trūksta psichologų ir švietimo pagalbos specialistų. Mokytojai dažnai paliekami vieni spręsti problemas, su kuriomis susiduria klasėje. Problema yra palaikymo stoka iš politikos formuotojų ir vyriausybės, kai kalbama apie tikrąją situaciją mokyklose. Be to, pasitaiko atvejų, kai mokytojas gali būti atleidžiamas iš darbo be aiškios priežasties, nepaisant įstatymų. Tokiose sąlygose mokytojas nesijaučia saugus. Todėl kyla esminis klausimas: kokia mokytojo autonomija gali būti realiai įgyvendinama mokykloje, jei mokytojai nejaučia paramos iš vyriausybės ir politikų?“
Savo įžvalgose Facebook jis pabrėžė: ,,Už visų šių diskusijų slypi platesnė struktūrinė problema –mokytojo profesijos krizė, kuri tampa vis labiau matoma daugelyje švietimo sistemų. Mažėjantis profesijos patrauklumas, augantis darbo krūvis, technologinė transformacija ir vis didėjantys visuomenės lūkesčiai sukuria situaciją, kurioje mokykla turi atlikti vis daugiau funkcijų, tačiau dažnai neturi tam pakankamų resursų. Dėl šios priežasties vis dažniau kalbama apie būtinybę stiprinti mokytojo profesinę autonomiją, mažinti administracinę naštą, gerinti darbo sąlygas ir kurti nuolatinio profesinio mokymosi kultūrą. Švietimo ateities vizijoje technologijos gali būti svarbus pagalbininkas, tačiau vis labiau pripažįstama, kad ugdymo centre vis tiek lieka santykis” (Daugiau skaitykite čia)
Lietuvos delegacijos pagrindinės įžvalgos apibendrinant ISTP 2026 – švietimo pokyčiai įmanomi suteikiant realią paramą ir per pasitikėjimą mokytojais. Palaikymas ir pasitikėjimas nėra tai, ką mokytojai turėtų užsitarnauti, bet jie suteikiami iš anksto įtraukiant juos į sprendimų priėmimo procesą.
Lietuvos įsipareigojimai:
1) Suburti darbo grupę, kurią sudarytų mokytojai, atstovaujantys įvairioms išsilavinimo bei dalykinėms sritims, lygiams ir poreikiams, kurios tikslas būtų nustatyti, kokių teisinės bazės pakeitimų reikia norint sukurti saugią (psichologiškai, fiziškai, finansiškai, teisiškai ir kt.) aplinką tvariai pedagoginei praktikai.
2) Suteikti pedagogine praktika pagrįstas gaires, kaip mokyklos, savivaldybės ir nacionaliniu lygmeniu stiprinti mokytojų autonomiją (pavyzdžiui, reguliuojant tėvų ir mokyklos santykį; apibrėžiant tėvų, mokinio ir mokyklos teises, pareigas bei funkcijas; peržiūrint mokyklų sutartis ir kt.).
3) Tęsti bendradarbiavimą su partneriais, siekiant ilgalaikio tikslo – parengti nacionalinę dirbtinio intelekto naudojimo švietime strategiją, įskaitant švietimo ir dirbtinio intelekto pramonės bendradarbiavimą bei profesionalų mokytojų mokymą dirbtinio intelekto srityje.
(Daugiau apie kitų šalių įsipareigojimus anglų kalba rasite čia.
Daugiau informacijos EI parengtoje apžvalgoje ISTP 2026 (anglų kalba)
