Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga

Teisininkas

Padalinių veikla

Reklaminis skydelis
Aptartos bendradarbiavimo su LLA galimybės

article thumbnail

2017 m. kovo 3 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė ir Pagalbos mokiniui specialistų pirmininkė Rima Ju&sca [ ... ]


Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Išskirtinė iniciatyva mokytojo profesijos prestižui kelti (FOTO)

article thumbnail

Spalio 2 d. kultūros ir švietimo centro „Vilniaus mokytojų namai“ Didžiojoje salėje įvyko baigiamasis respublikinio meninių tekstų ir piešinių konkurso „Mano mokytojas“ renginys, ski [ ... ]


Reklaminis skydelis

Šiuo metu naršo

Mes turime 95 svečius online
Pasiekimai

VYG_0114

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nuo pat pirmųjų įsikūrimo dienų aktyviai atstovavo ir tebeatstovauja švietimo sistemos darbuotojų interesams. Nuolat ir sistemingai rūpinamės deramu pedagogų atlyginimu, švietimui skiriamomis lėšomis. Per ekonominę ir socialinę sritis stengiamės pakylėti mokytojo statusą į deramą lygį pagal svarbą ir  visuomenėje užimamą vietą kartu reikalaudami gerbti švietimą ir pedagogo darbą.

1991-1993 metai

 1991 metų balandžio – gegužės mėnesiais daugelyje rajonų ir miestų vyko švietimo darbuotojų piketai ir streikai. Pagrindinis jų dalyvių reikalavimas - skirti švietimo reikalams daugiau lėšų ir padidinti darbo užmokestį. LŠDPS Koordinavimo tarybos pakviesti, balandžio 4 d. prie Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos į piketą rinkosi mokytojai ir švietimo sistemos darbuotojai. Nors išvakarėse per nacionalinę televiziją piketas buvo atšauktas (su Vyriausybe buvo susitarta dėl papildomo lėšų skyrimo švietimui ir darbo užmokesčio pakėlimo pedagoginei visuomenei), į akciją vis vien atvyko 3-4 tūkstančius žmonių. Prie Vyriausybės kelėtai valandų buvo sustabdytas eismas, piketo dalyviai buvo įširdę, o Vyriausybės atstovai sutrikę ir bejėgiai. Jeigu akcijų nebūtume atšaukę, tai, sprendžiant pagal autobusų kiekio registraciją, būtų atvykę apie 12 tūkstančių žmonių.

Mūsų reikalavimai ir ryžtingi veiksmai suteikė „pagreičio“ valdžios atstovams veikti.  Tai matoma iš pateiktos pedagogų darbo užmokesčio 1991-1993-ais metais lentelės. Piketo poveikis buvo toks, kad 1991-1992 metais, pusmečio tarpsniu, buvo keliami penkis kartus.

DARBO UŽMOKESČIO LENTELĖ

1991-1993 m.

                                                    1991 10 01          40 %

11 01                  40 %

12 01                            40 %

 

1992 m.

1992 02 01                   40 %

       04 01                               30 %

1993 m.

1993 01 01                        30 %

05 01                          30 %

Akcijos poveikis dar buvo pastebimas ir 1993 metais. Sausio 1 d. mokytojų darbo užmokestis padidintas 30 proc. , o ne 20 proc., kaip numatyta biudžetinių įstaigų darbuotojams. Tais pačiais metais, gegužės mėnesį, mums pareikalavus ir pagrasinus, buvo 30 procentų padidintas darbo užmokestis ne tik mokytojams, bet ir kitiems pedagogams.

Iš visų „biudžetininkų“ tik pedagogams darbo užmokestis buvo pakeltas nuo 1993 metų lapkričio 1 dienos. Tiesa, ministerija pedagogams nustatė mažesnį negu vidutinį darbo užmokesčio koeficientą – 3,58 (vietoje 4,15). Vadinamąją  „klaidą“ pastebėjome ir ėmėmės priemonių jai ištaisyti.

1991 metų piketų ir streikų rezultatas buvo netikėtai didelis: tarp kitų respublikos ūkio šakų pagal vidutinį darbo užmokestį pedagogai iš 33 pakilo į 7 vietą tarp kitų šalies ūkio sričių, nes jų atlyginimas 1991-1993 m. pakilo 7,8 karto!

Tai buvo LŠDPS triumfas, nes jau 1993 metais buvo pasiektas daug aukštesnis atlyginimo lygis, kuris turi būti mokomas pedagogui pagal užimamą vietą ir svarbą visuomenėje tuo metu Lietuvoje.

Būtina pastebėti, kad negalėjome net pagalvoti ir numatyti, kad tokį „stulbinamą“  pasiekimų džiaugsmą aptemdys patys švietimo sistemos darbuotojai. Žmonės masiškai pradėjo išeiti iš profsąjungos: iš 41 liko tik 7 susivienijimai. Ir tie patys apibyrėję. Pagrindinė traukimosi priežastis – per didelis nario mokestis, nors jis liko toks pat – 1 procentas nuo darbo užmokesčio. LŠDPS atsidūrė ties susinaikinimo riba, Vykdomajame komitete liko tik du darbuotojai su minimaliu darbo užmokesčiu.

Tai lėmė, kad kelėtai metų mes turėjome nutilti ir apie galingas akcijas, kurios paprastai duoda puikių rezultatų, galėjome tik pasvajoti. Todėl darbo užmokesčio reikalus, kaip ir kitas problemas, sprendėme bendradarbiavimo ir derybų keliu, pasiremdami 1991 metų akcijų atgarsiais.

109678

1993-1998 metai

Profesinės sąjungos teikimu 1993 m. liepos 16 d. LR Seimas padarė Švietimo įstatymo pataisą: pedagogams turi būti mokama ir už „pedagoginio darbo stažą. Iki tol priedų už darbo stažą buvo atsisakyta. Šią įstatyme nuostatą vėliau įgyvendinome per vykdomąją valdžią, - už stažą pradėta mokėti 1995 m. sausio 1 d.

1995 m.  sausio - vasario mėnesį pedagogų darbo užmokestis padidintas 15 proc. Profsąjungų nuopelnas, kad už šiuos mėnesius atlyginimus pakėlė švietimui, medicinai ir kultūrai, o kitiems valstybinių įstaigų ir valdžios institucijų darbuotojams atlyginimai nebuvo didinami.

Daugiau nei trejus metus įrodinėjome, kad reikia sulyginti pradinių klasių ir mokytojų dalykininkų pedagoginio krūvio normą, kuri atitinkamai buvo 20 ir 18 valandų. 1997 metais mūsų triūsas „vainikavosi“ puikiu rezultatu:  pradinių klasių mokytojams krūvis sumažintas 2 val., o atlyginimas nesumažėjo.

1998-2006 metai

1998-2001 metais ne kartą buvo kėsinamasi pedagogams ir švietimo darbuotojams apkarpyti darbo užmokestį. Tai buvo daroma įvairiais būdais. Norėta priimti naujus Pedagogų atestacijos nuostatus, kuriuose buvo numatyta nemokėti už kvalifikacines kategorijas.

Mėginta ir tiesiogiai mažinti pedagogų darbo užmokestį. Visi prisimena Vyriausybės „Principinius sprendimus 2000“, kuriuose buvo įsakyta „peržiūrėti pedagogų darbo apmokėjimo sąlygas, padidinti jų savaitinį darbo krūvį 5 procentais“, o „biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondą sumažinti 5-10 procentų“. Tokių sprendimų pasekmės galėjo būti įžvelgiamos „plika akimi“: savaitinė pamokų norma būtų ne 18 val., o 19-20 valandų, sumažėtų valandos įkainis, o tai atsilieptų ne tik esamam atlygiui, bet turėtų dar didesnės neigiamos įtakos nustatant etatinį pedagogo darbo užmokestį.

„Dramatiškiausia“ būtų buvę tai, kad Lietuvoje būtų sumažėję apie 3000-3500 savaitinių pamokų normų, būtų sutrikdytas ramus ir produktyvus daugumos šalies pedagogų kolektyvų darbas, paaštrėtų kova dėl išlikimo darbo vietoje. Tokia „taupymo“ programa iš pedagogo kišenės būtų ištraukusi 9-10 procentų realių mėnesio pajamų. Todėl 2000 metų vasario 11 dieną Vilniuje, Profsąjungų kultūros rūmuose, įvyko konferencija „Pedagogai – prieš švietimo griovimą ir valdžios savivalę“. Konferencijos priimti reikalavimai Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai - atšaukti minėtus sprendimus ir įsakymus – po jos buvo visiškai įvykdyti.

2006 metais, pagrasinus piketais ir streikais ir pasiderėjus su Algirdo Brazausko Vyriausybe, mokytojų ir pedagogų atlyginimai buvo pakelti 20 procentų.

2007-2011 metai

2007 metais LŠDPS suskilo. Valdančiųjų politinių jėgų inspiruoti, inicijuojant keliems buvusiems organizacijos etatiniams darbuotojams, buvo sukurtas Aukštaitijos susivienijimas. Šis darinys nuo pat susikūrimo pradžios tarnavo valdžios institucijų įrankiu, slopino mokytojų valią streikuoti, silpnino pedagogų profesinių sąjungų judėjimą.

mit223

Nors ir neteko dalies susivienijimų, LŠDPS nemažino spaudimo aukščiausioms šalies institucijoms. 2007m. vasario 21 surengiamas piketas prie Švietimo ir mokslo ministerijos, pradedama kova dėl švietimo darbuotojų atlyginimų pakėlimo bei geresnio švietimo sistemos finansavimo. 2007 m. spalio 5 d. surengtas mitingas prie Vyriausybės rūmų. Vėliau tūkstantinė protesto akcija sudrebino Seimą.

2007-2008 metų mitinguose, streikuose ir kituose protesto akcijose LŠDPS sukviesti pedagogai dalyvavo ypač aktyviai ir nuosekliai. Buvo iš pradžių rengiami įspėjamieji, po jų terminuotieji ir pagaliau neterminuotieji streikai, apėmę visą šalį ir privertę valdžią nusileisti.

Prie LŠDPS pradėtų akcijų ir streikų prisidėjo  kitos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, išskyrus atskilėlius. Prasidėjo bendras profesinių sąjungų pasipriešinimas valstybės institucijų vykdomai pedagogų ir švietimo skurdinimo politikai.

Solidarus profesinių sąjungų veikimas įgijo nuolatinio bendro darbo pobūdį sukūrus Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinių sąjungų centrą, kurį sudaro LŠDPS, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „ Sandrauga“.

12345

Po akcijų, ypač po Lietuvos mokytojų, pedagogų, švietimo sistemos darbuotojų visuotinio streiko, švietimo srities darbuotojų darbo užmokesčio reikalui buvo skiriamas išskirtinis dėmesys.

2008 metais pedagogų atlyginimai buvo keliami tris kartus. Nuo 2008 m. sausio 1 d. pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis buvo padidintas 15 procentų, nuo 2008 m. gegužės 1 d. pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai padidinti 10 procentų, o nuo 2008 m. rugsėji 1 d. – dar 15 procentų. Palyginant su 2007 metais, pedagogų algos per 2008 metus iš viso padidėjo 45,4 procentais.

Mažinant 2009 metų valstybės biudžeto asignavimus pagal penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje numatytą Krizės įveikimo planą, planuoti asignavimai visų biudžetinių įstaigų darbuotojų (išskyrus pedagoginius darbuotojus) darbo užmokesčiui buvo sumažinti 12 procentų. Nepaisant to, pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis nuo 2009 m. sausio 1d. buvo padidintas vidutiniškai 10 procentų. Tad švietimas - streikams padedant! - gavo net 1,2 milijardo litų daugiau.

Šių pasiekimų fone gana apgailėtinai atrodė tiek valdžios aukščiausieji pareigūnai, kurie įnirtingai puolė streikuojančius, tiek „atskilėliai“ nuo LŠDPS, kurie agitavo nestreikuoti. Turėjo atsistatydinti tuometinė Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė, buvo išjudinta ir premjero Gedimino Kirkilo kėdė. Gėdingą fiasko patyrė profsąjungininkai atskilėliai, susijungę į Aukštaitijos susivienijimą, apie kurio egzistavimą šiandieną nėra jokių viešų ženklų.

Pedagogų darbo užmokesčio augimo raidoje pateikėme tik tuos procentus ir skaičius, kurių dydis vienaip ar kitaip priklausė nuo LŠDPS pastangų ir veiksmų. Tai kryptingai suplanuotų akcijų ir derybų rezultatai. Tikime, kad ir ateityje, siekiant švietimo bei sistemos darbuotojų geresnio finansavimo, būsime visi kartu.

mit1233

 

 

 

Artimiausi renginiai

Liepa 2017
P A T K P Š S
26 27 28 29 30 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6
2017.08.21
Seminaras apie naująjį Darbo kodeksą LŠDPS nariams
2017.08.22
Seminaras apie naująjį Darbo kodeksą LŠDPS nariams

Pilietiškas švietimietis

Naudinga žinoti

NAUJASIS DARBO KODEKSAS

Aktualijos

Įvedamos švietimo įstaigų vadovų kadencijos
2017.07.12
article thumbnail

Liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis įvedamos švietimo įstaigų vadovų kadencijos, n [ ... ]


Nuo liepos 1 d. įsigalios naujasis Darbo kodeksas
2017.06.06
article thumbnail

Birželio 6 d. Seime užbaigtas pagrindinio Socialinio modelio dokumento – Darbo kodekso – priėmimo procesas. Už DK pataisas balsavo 84, prieš – 10 ir susilaikė 29 Semo nar [ ... ]


LŠDPS narė – tarp geriausių 2016 m. mokytojų!
2017.03.08
article thumbnail

Trečius metus iš eilės tarp geriausių penkių metų mokytojų – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai. Kovo 7 d. Lietuvos valdovų rūmuose su kitais geriau [ ... ]


Vyriausbės planai švietimo srityje (plano projektas)
2017.03.03
article thumbnail

Kovo 3 d. Vyriausybės kanceliarija viešai paskelbė Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projektą. Pažvelkime, kas jame numtatyta švietimui. Pokyčiai, susiję su finansavimu,  [ ... ]


Daugiau straipsnių...