Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga

Teisininkas

Mes Feisbuke

Suvažiavimas: daugiau demokratijos ir reiklumo valdžiai (fotogalerija)
Trečiadienis, 22 Lapkritis 2017 15:55

alt„Vieni sako, kad reikia keisti programas, kiti gi teigia, kad programos tinkamos. Treti įrodinėja, kad svarbiausia kitaip rengti mokytojus. Ketvirti bado pirštu, kad mokytojų per daug, kai jų pradeda trūkti. Švietimo išgelbėjimu pateikiamas mokslo metų ilginimas, o tie, kas turėtų užtikrinti tinkamą sistemos finansavimą, laido banalias frazes esą neverta pilti pinigų į kiaurą maišą, kai patys turėtų ir pasirūpinti to maišo sandarumu. Susidaro įspūdis, kad jiems kiauro maišo skylės ne tik netrukdo, bet netgi naudingos.

O vis dėlto ir aršiausi kritikai baigia tuo pačiu, kad esminis ir svarbiausias kokybiškos švietimo sistemos veikimo garantas yra geras mokytojas“, - tokia įžanga lapkričio 18 d. įvykusį eilinį VII Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) suvažiavimą pradėjo LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Į suvažiavimą atvyko svečiai: Seimo nariai Aušra Maldeikienė, Naglis Puteikis, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Vilija Targamadzė, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos darnaus vystymosi švietimo ekspertė Laima Galkutė, Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkas Vytautas Kasiulevičius, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos valdybos narys Edmundas Kvederis, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Išeiti iš prašytojo vaidmens

„Tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos srities darbuotojai visi sąžiningai mokame mokesčius, o mums sako, kad nieko negalima padaryti, nes valstybė skurdi. Tačiau tuo pačiu girdime, kad tie, žmonės, kurie sako mums ne, yra tie, kurie sumoka tik 5-10 proc. mokesčių“, - kalbėjo Medikų sąjūdžio lyderis.

Jis pabrėžė, jog medikai neketina pasiduoti, ir perskaitė peticiją, kurią internetu pasirašė virš 40 tūkst. žmonių. Kreipimesi išdėstyti penki reikalavimai valdžiai, kurių pagrindinis – atlyginimų visiems sveikatos priežiūros darbuotojams kėlimas 30 proc. nuo sausio 1 d. LŠDPS suvažiavimas vienbalsiai palaikė Medikų sąjūdžio keliamus reikalavimus.

Seimo narė Aušra Maldeikienė paragino neturėti iliuzijų, jog algos švietimo darbuotojams kils. „Šitai sistemai, kuri yra sukurta, jūs nereikalingi“, - sakė ji ir pabrėžė, jog sistemai reikalinga tik darbo jėga, dirbanti techninį darbą.

Seimo narė taip pat kvietė nevaikščioti pas Seimo narius, valdininkus prašant pakelti algas, o eiti ir kalbėti žmonėms, visuomenei, „kas atsitinka su vaikais ir tauta, kai vaikai nemokomi mąstyti“. Jos manymu, jog „ši tauta jau ne ant skardžio, o nuo jo krenta“, todėl esą reikalingi streikai, net revoliucija, o ne klūpėjimas prašant pinigų.

„Jūs esate tie, kurie galite pakeisti pasaulį, bet tik tada, kai nustosite kliančinti pinigų, kuriuos uždirbote“, - sakė Aušra Maldeikienė.

Vienyti su kitomis profesijų grupėmis

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos darnaus vystymosi švietimo ekspertė Laima Galkutė savo pranešime kabėjo apie daugialypį mokytojo darbą, jam atlikti reikalingas kompetencijas. Ji pristatė Suomijos bendrojo ugdymo reformos prioritetus, kurių tėra trys (bendrųjų gebėjimų ugdymas, bendradarbiavimas tarp mokytojo ir mokinio, formuojamasis vertinimas), tuo tarpu Lietuvoje dokumentuose labai daug reikalavimų yra keliama mokytojams. Šiame kontekste pranešėja apžvelgė ministerijos kuriamo mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio projektą, kuriame numatyta, už kokius darbus mokytojams planuojama apmokėti, už kuriuos ne.

„Mokytojo misija yra labai daugialypė ir labai sudėtinga, vadinasi, jeigu mes norime, kad mokytojas galėtų atlikti šiuos darbus, turim už juos sumokėti ir turim mokėti juos suskaičiuoti“, - kalbėjo Laima Galkutė ir kvietė užpildyti anketą, kad būtų galima empiriškai įvertinti, kiek mokytojui realiai reikia laiko atlikti vieną ar kitą darbą.

Seimo narys Naglis Puteikis pasveikino LŠDPS žengus teisingą žingsnį ir nepasirašius švietimo šakos kolektyvinės sutarties. Jo teigimu, tik visuotinis streikas gali pakeisti labai blogą situaciją šalyje bei politikų mąstymą, kai dideli pinigai pakliūva „ne ten, kur reikia“. Naglis Puteikis apgailestavo, kad kitos profsąjungos pasirašė „labai simbolinį“ šakos susitarimą ir pasiūlė „bandyti įtikinti kitas švietimo profsąjungas grįšti prie streikų, bandyti tartis su medikų sąjūdžiu daryti bendrą jungtinį streiką“.

Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė teigė taip pat nepritarianti švietimo šakos kolektyvinei sutarčiai, ypač joje numatytų įsipareigojimų (ugdymo rezultatų gerinimo, patyčių mažinimo) primetimo visoms ugdymo įstaigoms. „Ugdymo kokybė tapo mantra, bet nebeaišku, kas ta kokybė yra“, - replikavo ji.

Vilija Targamadzė kritikavo per didelį instrukcijų ir taisyklių mokytojams kiekį, taip pat – Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybės požiūrį į švietimą, esą jis turįs tenkinti ūkio poreikius. „Iš esmės nesprendžiamos problemos, o jos kuriamos“, - sakė ji.

Profesorė pritarė Aušrai Maldeikienei, kad neturime būti prašytojais ir paragino eiti kartu tiek su medikais, tiek su Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu, kurio darbuotojai surengė laiškų Seimo nariams siuntimo akciją #Paskutinis prioritetas.

„Mano supratimu, riekia daugiau kalbėtis, tartis, turėti orumo ir suprasti, kad mokytojas turi turėti aukštą savivertę ir nuolat kelti savo kompetencijas“, - baigdama savo kalbą sakė Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė.

Vadovai – toje pačioje apkasų pusėje

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos valdybos narys Edmundas Kvederis padėkojo LŠDPS pirmininkui „už istorinį žingsnį“ užlyginant „apkasą“ tarp pedagogų ir vadovų. Jo teigimu, vasarą profsąjungą įkūrė vadovai, nes apsižiūrėjo, jog jų pozicijų teisiškai niekas neatstovauja. Edmundas Kvederis pabrėžė, jog šiuo metu yra labai svarbu visiems laikytis kartu: „kai nustosime skirstyti mes, jie, jos, - tada bus ir rezultatai“, - sakė jis ir paminėjo, kad susiskaldžiusią bendruomenę lengva kompromituoti visuomenės akyse.

Edmundas Kvederis savo atstovaujamos profsąjungos vardu palinkėjo LŠDPS pirmininkui stiprybės, stuburo ir energijos, o visiems kitiems – palaikyti jį bei kartais pagalvoti, ar „vadovui jūsų mokykloje nereikia pagalbos“. „Iš savo neilgo valdovo darbo galiu pasakyti, kad tų situacijų, tų aplinkybių yra daug, kur tu tikiesi pagalbos, bet jos nesulauki“, - patirtimi pasidalijo jis.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sakė, jog rengiantis atvykti į LŠDPS suvažiavimą iš savo kolegų girdėjęs, jog pateksiąs į Šiaurės Korėją ar komunistinę Albaniją, tačiau patvirtino besijaučiąs esantis tarp kolegų. Jis linkėjo suvažiavimui priimti geriausius sprendimus visais klausimais: „esu įsitikinęs, kad jums tie sprendimai bus teisingiausi, ir jūs juos ginsite iki galo“.

Perfrazuodamas posakį apie Danajų dovanas Audrius Jurgelevičius baigdamas palinkėjo bijoti Seimo narių, teikiančių pasiūlymus streikuoti.

Reikalavimai

Vėliau LŠDPS suvažiavimo delegatai svarstė Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį ir vienbalsiai nusprendė nesuteikti organizacijos pirmininkui Andriui Navickui įgaliojimų ją pasirašyti. Virš šimto iš visos Lietuvos suvažiavusių profesinės sąjungos atstovų taip pat suformulavo reikalavimus, į kuriuos turi būti atsižvelgta šakos kolektyvinėje sutartyje. Nuo sausio 1 d. reikalaujama 20 proc. kelti mokytojų (įskaitant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, profesinio mokymo ir neformalaus ugdymo pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų ir nepedagoginių specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose) algas, o nuo kitų metų rugsėjo 1 d. sumažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse.

LŠDPS suvažiavimas taip pat reikalauja, kad šakos kolektyvinėje sutartyje būtų numatyti aiškūs ir konkretūs naujo mokytojų darbo apmokėjimo modelio principai, ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate, įsipareigojimai didinti algas.

Išvados

Pristatęs LŠDPS tarybos penkerių metų veiklos ataskaitą pirmininkas Andrius Navickas suformulavo išvadas. Jo teigimu, dalyvavimas tarpinstitucinėse, vyriausybinėse, ministerijos suformuotose darbo grupėse nebėra tikslingas, nes valdžia tokiu būdu sąmoningai vilkina sprendimų priėmimą. Pirmininko manymu, darbo pobūdis su vyriausybe turi keistis iš konsultacinio į kritinį vertinimą.

Kalbant apie profsąjungų vieningumą jis paminėjo, jog jis įmanomas tik tada, kai bendrus sprendimus priima sutelktos profesinių sąjungų kolegialios valdymo struktūros. Mat profesinių sąjungų pirmininkų bandymai kartu veikti visada baigdavosi individualiu apsisprendimu atsitraukti nuo kartu sutartų nuostatų.

„Tik kolektyviniai veiksmai aktyviai viešoje erdvėje reikalaujant švietimo darbuotojams būtinų pokyčių nulemdavo, kad būdavo priimami rezultatyvūs, nors ir neženklūs sprendimai“, - pristatydamas penkerių metų ataskaitą reziumavo LŠDPS pirmininkas.

Sieks dar daugiau demokratijos

Suvažiavime į pirmininko postą pasiūlytos Andriaus Navicko, pavaduotojų Erikos Leiputės-Stundžienės ir Vytauto Silvanavičiaus kandidatūros. Pastarasis kandidatuoti atsisakė, o suskaičiavus slapto balsavimo rezultatus paaiškėjo, jog didžioji dauguma balsų atiduota už A. Navicko kandidatūrą.

Dėkodamas už suteiktą pasitikėjimą A. Navickas žadėjo ir toliau vesti keliu, „kurį pradėjome prieš 5 metus siekdami didesnės demokratijos“. Jis teigė manantis, jog ateityje būtų tikslinga rengti tiesioginius pirmininko rinkimus, kad jį rinktų visi profsąjungos nariai.

LŠDPS centrinės revizijos komisiją slaptu balsavimu išrinkti Kęstutis Petraška, Snieguolė Veličkienė ir Gintaras Skapas.

Suvažiavime taip pat patvirtinta LŠDPS pagrindinių krypčių programa 2017-2022 m. bei pakeisti organizacijos įstatai.

Augenio Kaspučio fotogalerija

LŠDPS inf.

 

Artimiausi renginiai

Gruodis 2017
P A T K P Š S
27 28 29 30 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31
2017.12.28
LŠDPS tarybos posėdis
2017.12.28
Susitikimas su dėstytojų, mokslininkų iniciatyvos „Paskutinis prioritetas“ atstovais