Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga

2019-09-03 Žinių radijo laida "Atviras pokalbis".

Laidoje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė ir LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

LRT forumas. Į kokią mokyklą grįžo Lietuvos vaikai ir ar iš tiesų švietimas – mūsų valstybės prioritetas? Įrašą galima pažiūrėti paspaudus čia.

Ne vienas mokytojas, ranką pridėjęs prie širdies, pasakytų, kad jo laiką kažkas pavagia. Tai kas tas mokytojų laiko vagis?

Įvedus etatinio darbo apmokėjimo sistemą, dažnas ugdymo įstaigos vadovas ėmė tvirtinti, kad mokytojui yra už viską sumokėta. Pasitaikė tokių atvejų, kai mokytojas, atlikęs visus darbus ugdymo proceso metu, per mokinių atostogas vėl turėjo imituoti tuos pačius darbus – juk jie, anot vadovų, tarifikuoti mokytojui. Taip mokytojas už vieną atlygį atidirbo du kartus. Kaip teigiama nepriklausomų ekspertų 2019 m. vasarą atliktoje sociologinės apklausos ataskaitoje, 47,6 proc. mokytojų nurodė, kad reikalaujama būti darbo vietoje, o 22,2 proc. – kad minėtu klausimu dėl darbo organizavimo tvarkos mokykloje dar nėra susitarta. Kaip vienas iš atnaujinto Darbo kodekso privalumų buvo akcentuojamas šiuolaikiškas požiūris į darbo grafiką ir teisinėmis priemonėmis suteikta galimybė diegti visai Europai jau seniai įprastas lankstesnes darbo formas. Tačiau Lietuvos švietimo įstaigose, panašu, iš sovietmečio paveldėto biurokratų požiūrio į darbuotojų teises ir pareigas kol kas neveikia net pasikeitę įstatymai.

Josvydo Elinsko / 15 min. nuotr.

Trečiadienį (08-28) LŠDPS ir ŠMSM derybos tęsėsi. Buvome maloniai nustebinti, kad ŠMSM derybinėje grupėje nebeliko chaosą švietime sukėlusio etatinio modelio autoriaus Aido Aldakausko, kuris ir šiose derybose žlugdė galimybę susitarti.

Susitikimą pradėjęs ministras Algirdas Monkevičius akcentavo, jog jis supranta mokytojų norą kuo greičiau užbaigti kolektyvinės sutarties derybas ir pasirašyti dokumentą. Ministras sutiko, kad būtų racionalu, jog priimti sprendimai būtų įforminti ir oficialiuose teisiniuose aktuose. Tuomet mokyklų direktoriams neliktų galimybės interpretuoti priimtų sprendimų.