Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga

Birželio 11 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas surengė klausymus dėl įstatymų projektų, kuriais siekiama įdiegti mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką. Nors komiteto pranešime spaudai teigiama, jog klausymų tikslas – išgirsti visų suinteresuotų pusių nuomones ir pastebėjimus dėl šių pataisų, tačiau švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė jautriai reagavo į kritiką, kurios ypač netrūko, o kritikavusiuosius kaltino naudojant demagogiją ir populizmą. Projekto kritikai prašė skubotos reformos nepradėti įgyvendinti nuo rugsėjo 1 d.

Renginyje dalyvavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas ir pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius.

Birželio 5 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Vilniaus švietimo profesinė sąjunga ir Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimas kreipėsi į Seimo narius prašydami atidėti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įvedimą nuo rugsėjo 1 d.

Rašte, kurį pasirašė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas, VŠPS pirmininkė Rūta Osipavičiūtė ir LMŠMPS Klaipėdos susivienijimo vadovė Laima Juknienė, išdėstyti argumentai, kodėl nereikia skubėti su naująja apmokėjimo sistema. Taip pat išvardinti principai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta etatinio darbo apmokėjimo modelyje.

Kai pernai Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pareiškė ilginsianti mokslo metus, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kartu su Vilniaus švietimo profesine sąjunga (nepriklauso LŠDPS) ir asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ tam priešinosi. Ne tik švietimo profesinių sąjungų rengta apklausa, bet ir vėliau Vyriausybės bei „Vilmorus“ surengtos apklausos parodė, jog apie 90 proc. švietimo bendruomenės nepritarė ŠMM idėjai. Aukščiau minėtos organizacijos taip pat surengė ir protesto akciją „Ar ilgiau yra geriau?“, nors kolegos iš kitų profesinių sąjungų teigė, jog tai esą mokytojams neturėtų rūpėti.

Šiemet jau skiname ministerijos sugalvotos „reformos“ vaisius: mokytojai ir mokiniai skundžiasi karščiu klasėse, kur būna ir virš 30 laipsnių šilumos, tėvai netveria pykčiu namo sulaukę išgeibusių, nesveikuojančių vaikų.

Viename iš gausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginių paskelbta pirmoji iš trijų svarbiausių proveržio idėjų Lietuvai, o būtent: „mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“, sudrebino pedagoginę bendruomenę. Imta tikėtis, kad pagaliau bus atkreiptas dėmesys į mokytojo profesijos svarbą, bus inicijuojami pokyčiai, kurie keltų mokytojo profesijos prestižą.

Ką turime šiandien? Gaila, bet mokytojo prestižas menkinamas dar labiau. Ar galima taip elgtis su mokytoju, kai jis, išeidamas atostogauti, net nežino, kokį krūvį gaus kitais mokslo metais įvedus etatinį apmokėjimą ir ar jo paslaugų išvis reikės? Ar netikrumas ir neapmąstyti bei skuboti Švietimo  ir moklso ministerijos (ŠMM) sprendimai didina mokytojo profesijos patrauklumą? Kas norės eiti dirbti ten, kur neaišku, kas bus rytoj?

Gegužės 30 ir 31 dienomis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovai susitiko su keturių Seimo frakcijų nariais. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai norėjo susipažinti su LŠDPS pozicija dėl mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio projekto.

Susitikimuose taip pat dalyvavo Lietuvos švietimo profesinei sąjungai (LŠPS) priklausančios Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė ir Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LMŠMPS) Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkės pavaduotoja Nijolė Dargužienė.