Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga

Sausio 16 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) būstinėje įvyko Medikų sąjūdžio, Socialinių darbuotojų asociacijos, mokslininkų judėjimo „Paskutinis prioritetas“ ir LŠDPS atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo ir VU profesorius Romas Lazutka.

Buvo dalijamasi problematika švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų sferose; tariamasi kaip išnaudoti atsiradusį kad ir nedidelį politikų norą ieškoti konsensuso dėl viešojo sektoriaus ateities.

„Paskutinio prioriteto“ atstovas Liutauras Gudžinskas pristatė pasaulyje jau daug kur taikomą svarstomąją demokratiją (deliberative democracy). Jos priemonės paprastai pasižymi tuo, kad atsitiktinės atrankos pagalba sudaromos reprezentatyvios mini-visuomenės (iki kelių šimtų žmonių), kurios galėtų apsvarstyti esminius kompleksinius politikos klausimus, ir prieiti prie tam tikrų sprendimų. Vienas tokių pavyzdžių – prieš keletą metų Airijoje įsteigta Piliečių asamblėja, kuri jau yra priėmusi ne vieną svarbų sprendimą, ir tuo pagrindu vėliau daromi šalies politikos pakeitimai.

Los Andžele pirmadienį paskelbė streiką per 30 tūkst. viešųjų mokyklų pedagogų, reikalaudami mokėti didesnius atlyginimus, mažinti moksleivių skaičių klasėse ir įdarbinti daugiau mokytojų.

Pirmas per pastaruosius 30 metų organizuotas streikas paveikė maždaug 500 tūkst. mokinių šalies antroje pagal dydį mokyklų apygardoje, pastarąsias kelias savaites vedamoms intensyvioms deryboms nedavus rezultato.

Šią akciją visoje šalyje atidžiai stebi mokytojų profesinės sąjungos, besiderančios dėl palankesnių darbo sąlygų ir taip pat svarstančios galimybę skelbti streikus.

Dėkojame, kad aukojate streikavusiems mokytojams. 

Iki sausio 15 d. į LŠDPS streiko fondo sąskaitą surinkta 53817,81  Eur.

Dėkojame, kad aukojate streikavusiems mokytojams. 

Iki sausio 11 d. į LŠDPS streiko fondo sąskaitą surinkta 53667,81  Eur.

• Sąmokslo teorijos kaip oro burbulai.

Aną savaitę netikėtai buvo ,,atskleista“ dirbtinai sukurta ministro ir streikuojančių mokytojų sąmokslo/slaptų susitarimų teorija – puikus pavyzdys, kaip galima, manipuliuojant faktais ir skaičiais, kažkur spalvas sutirštinant, kažką (ne)sąmoningai nutylint kurti intrigą, naują istoriją ir/ar naują bandymą skaldyti visuomenę, o gal tiesiog po žodžių srautu paslėpti tam tikrus faktus. Nežinančiam, kas vyko ŠMM gruodžio 17-19 d., gali atrodyti visai logiškos žurnalistų versijos, kurias jie ir pristato kaip prielaidas (priminsiu – atkakliai įrodinėjama versija, kad mokytojai iš ministerijos pasitraukė su ministru paskutinę dieną pasirašę slaptą susitarimą, kuris garantuotų kažkokias papildomas lėšas, kurios sumokamos iš biudžeto ar savivaldybių lėšų). Tas prielaidas ne vieną ir ne du kartus žurnalistai labai įkyriai ir kryptingai kartojo, kad suabejojusių liktų kuo mažiau. Kad būtų sodriau, dar ir VMI prijungė. Tiesa, buvo apsidraudžiama frazėmis „tai tik mano subjektyvi nuomonė, galėtume daryti prielaidą, susidaro toks įspūdis“ ir panašiomis, bet tik atidesnis klausytojas/skaitytojas supranta/išgirsta, kad tai faktais neparemta versija ir visos laidos, visi straipsniai – oro burbulai – blizga, raibuliuoja, o pasigilinus lengvai sprogsta.